Jau rašėme, kad birželio 26-ąją sueina 10 metų, kai Lietuvoje buvo imtasi gryninti tautinį paveldą ir priimtas tokį paveldą saugantis įstatymas. Šįkart pristatome įmonę, kurios gaminiai tautinio paveldo sertifikatą iškovojo bene pirmieji. Tai šilutiškės Danutės Ivanauskienės šakočiai, jau seniai žinomi ne tik mūsų rajone ir visoje šalyje, bet ir užsienyje.
Toks pirkėjų įvertinimas – bene geriausias įrodymas, kad einama teisingu keliu, ir kad pirkėjų neapgausi: jie puikiai vertina šimtamečių tradicijų ištobulintą, tik iš natūralių produktų ir be jokių konservantų gaminamo produkto skonį.
Kasdien – 250 kilogramų
Gardus kepinių kvapas pasitinka dar atokiai nuo D.Ivanauskienės sodybos, kurioje verslininkė ir įsirengė savo kepyklą. 
Pradžioje tai buvo tik mažutis kambarėlis, vėliau – dalis atskiro pastato, o dabar tai jau erdvios patalpos tik pernai specialiai pastatytame pastate.
Čia sukasi nemažai specialių volų, ant kurių kepėjos pila šakočių tešlą ir augina to skanėsto ragelius.
Pradedame skaičiukais: D.Ivanauskienės įmonėje nuolat dirba 30 darbuotojų, iš namų kiemo kasdien išvežama apie 250 kilogramų šakočių, kurių mažiausi – vos kelių šimtų gramų, o didžiausi – ir 7 kilogramų svorio. Tokiam kiekiui iškepti kasdien tenka sunaudoti maždaug apie 7200 kiaušinių, 50 kg cukraus, daug gietinės, miltų ir kitų produktų. Visi produktai – natūralūs, gaunami tiesiai iš ūkininkų arba gamintojų, sviestas ir grietinė – be jokių augalinių riebalų.
„Nuolat sakau savo žmonėms, kad mes išliksime rinkoje, jei gaminsime kokybišką produktą. O kokybė ir skonis labiausiai priklauso nuo žaliavų. Pirkėjų neapgausi“, – sako D.Ivanauskienė.
Anot jos, ne mažiau priklauso ir nuo meistro, jo rankų, tešlos pylimo technikos ir… širdies šilumos.
Pradžia prilygo aukštajai matematikai
Pati Danutė šakočius kepa jau daugiau nei 4 dešimtmečius – nuo 1972-ųjų. Šio gardumyno gamybos gudrybių išmoko iš savo mamos ir močiutės, tad Danutė yra jau trečioji karta, sauganti iš kartos į kartą perduodamą receptą. Ji prisimena, kad kai baigė konditerijos mokslus ir pradėjo dirbti Šilutėje, šis šimtametę istoriją turintis produktas čia jau buvo kepamas. Jauna konditerė ėmėsi savo iniciatyvos – paprašė savo tėčio, kad jis jai pagamintų specialų kepimo įrenginį su besisukančiu volu šakočiams kepti.
Šiandien ji sako, kad tas laikas, kol iki tobulybės įvaldė šį meną, jai prilygo aukštajai matematikai. Bet pasiekė, kad garsas apie jos šakočius pradėjo sklisti plačiai.
Pasak verslininkės, sovietmečio Lietuvoje šis gardėsis buvo arba išskirtinai didelių iškilmių (pavyzdžiui, vestuvių) atributas, arba jį skanavo tik aukšti valdžios atstovai.
1991-aisiais įregistravusi savo įmonę D.Ivanauskienė nuo pirmųjų dienų ėmė specializuotis tik šakočių gamyboje, jokių kitų gaminių nekepė.
Asortimentas – labai platus
2011-ųjų pavasarį šilutiškę D.Ivanauskienę pasiekė žinia, jog jos gaminiams suteiktas tautinio paveldo sertifikatas. Toks LR Žemės Ūkio ministerijos įvertinimas patvirtino, kad šakočiai čia kepami griežtai laikantis šimtamečių krašto tradicijų ir nekeičiant receptūros. Be to, toks įvertinimas yra ir įpareigojimas nekeisti gaminio kepimo proceso ir recepto bei išlaikyti aukštą produkto kokybę.
Įvairių dydžių ir visoms progoms, masinės gamybos ir pagal individualius užsakymus gaminami šakočiai, pristatomi prekybos centrams ir mažoms parduotuvėlėms, parduodami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – toks platus šiandien yra UAB „Danutės šakotis“ produkcijos asortimentas.
Gamybos procesas neseniai perkeltas į pernai specialiai pastatytą pastatą. Pasak Danutės, rekonstruoti kepyklą vertė pats gyvenimas, nes šakočių paklausa vis augo, o išplėti jos gamybos mastų ankstesnėse patalpose buvo neįmanoma. Tad pastaraisiais metais kai kada darbuotojams teko dirbti net trimis pamainomis.
Pastačius naują cechą, labiausiai pagerėjo kepėjų darbo sąlygos. Dabar jos dirba erdvioje patalpoje, kurioje dviem pamainomis sukasi ne viena, ir ne dvi – kur kas daugiau kepimo krosnių.
„Pagerėjus darbo sąlygoms, dabar tą patį kiekį spėjame iškepti per žymiai trumpesnį darbo laiką. Be to, ir darbuotojai geriau jaučiasi, mieliau dirba“, – sako po naująjį cechą vedžiodama D.Ivanauskienė.
Beveik dešimtmetį šilutiškės produkcija keliauja ne tik į daugelį Lietuvos prekybos centrų, noriai perkama įvairių mugių lankytojų, bet vežama ir į Didžiąją Britaniją, Švediją. Kurį laiką vežė ir į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau sutartis su amerikiečiais teko nutraukti dėl sąlyginai neilgo Danutės šakočių tinkamumo vartoti termino. Mat jų vartojimo terminas yra 3 mėnesiai, o vien kelionė iki kito žemyno užtrukdavo 2 trečdalius to laiko. Pasak Danutės, amerikiečiai išreiškė pageidavimą, kad jos šakočiai būtų gaminami su konservantais, kurie žymiai prailgintų jų tinkamumo terminą, tačiau šilutiškė nesutiko, o ir Tautinio paveldo sertifikatas to daryti neleidžia.
Pelnė ne vieną titulą
2010 metais šilutiškės verslininkės gaminys Šilutės maisto ir veterinarijos tarnybos organizuotoje aklojoje degustacijoje pelnė skaniausio Šilutės rajono šakočio vardą. 2013-2014 metais gautas sertifikatas „Geriausi Lietuvoje“, o 2015-ųjų sausį šilutiškės įmonė pelnė „Verslo žinių“ organizuojamą sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių apdovanojimą „Gazelė 2014“, nes „Danutės šakočio“ apyvarta auga kasmet.
2016 metų pradžioje „Šilutės naujienų“ ir Šilutės VMVT organizuotame šakočių konkurse, kuriam buvo pateikti 5 Šilutės įmonių kepami šakočiai, D.Ivanauskienės produkcija laimėjo „Kokybiškiausio“ šakočio įvertinimą.
„Jokių įvertinimų nebūčiau pasiekusi, jei ne mūsų žmonės, kurie dirba nuoširdžiai ir atsakingai. Labai esu dėkinga savo kolektyvui, kad jie stengiasi ir padeda mums būti geriausiais savo srityje“, – sako verslininkė.
Ar pati Danutės šeimyna mėgsta skanauti savo produkciją?
Ji sako, kad kartais prie kavos puodelio užeina noras pasigardžiuoti saldžiuoju kepiniu. Tačiau asmeninėms šventėms arba važiuodami į svečius jie ieško kitų saldumynų. „Mums šakotis yra tarsi kasdienybę, todėl šventiniams renginiams norime kitokių skanėstų“, – šypsosi tautinį krašto paveldą puoselėjanti verslininkė.