„Darbiečių“ kandidatas į merus – Rusijos armijos pensininkas

DARBO MERASDarbo partijos Šilutės skyriaus pirmininkas, verslininkas Saulius Stankevičius sukvietė rajono žiniasklaidos spaudos konferenciją, kurioje pristatė savo kandidatą į rajono merus – Savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vadovą Romualdą Renčeliauską.

Lojalus Lietuvai

Kandidatas pasakojo apie savo gyvenimą ir darbo patirtį, daugiausia kalbėjo apie karjerą sovietų armijoje. Pasak R.Renčeliausko, 1966 metais, būdamas 19 metų, jis iš savo gimtinės – Kėdainių buvo pakviestas į karinę tarnybą. Paminėjo Maskvoje baigtas dvi aukštąsias karo mokyklas – toks išsilavinimas dabar, jo manymu, būtų prilygintas magistro išsilavinimui. Kariškio darbas jį vedžiojo po įvairius Rusijos miestus, buvo nuvedęs ir į Vidurinę Aziją, o karininko karjeros pabaigą R.Renčeliauskas pasitiko priešlėktuvinės gynybos bazėje Tarvyduose, Šilutės rajone – užsitarnavęs papulkininkio laipsnį, vadovavo sovietinės kariuomenės padaliniui.

R.Renčeliauskas pažymėjo, kad atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Sausio įvykių metu, jis dar vadovavo sovietų kariškiams Tarvyduose. Visi kariškiai buvo apginkluoti, tačiau jis asmeniškai ginklo į rankas neėmė. R.Renčeliauskas pasakojo, kad Lietuvos nepriklausomybės pradžios metais jis savanoriškai bendradarbiavo su tuometinės rajono Tarybos pirmininku Vytalijumi Šopiu.

Gauna Rusijos kariškio pensiją

Po atviro pasakojimo apie savo tarnybos pasiekimus tuometinėje sovietų armijoje ir pastangas sugrįžti į nepriklausomybės siekiančią Tėvynę – Lietuvą, R.Renčeliauskas turėjo pripažinti ir vieną kartų faktą, kuris gal ir nelabai puošia kandidatą į savivaldybės mero postą.

„Šilutės naujienos“ R.Renčeliausko paklausė, ar jis, didesnę darbingo savo gyvenimo dalį savanoriškai tarnavęs okupacinės valstybės kariuomenėje, dabar gauna pensiją iš Rusijos kaip šios valstybės kariuomenės pensininkas. „Taip, gaunu“, – pripažino R.Renčeliauskas.

Kitas „Šilutės naujienų“ klausimas privertė kandidatą į rajono merus R.Renčeliauską susimąstyti apie tai, kaip turėtų pasielgti Lietuvos patriotas, politinės karjeros siekiantis Lietuvos pilietis. Paklaustas, ar jis nesvarstė, jog vertėtų atsisakyti svetimos ir šiuo metu Lietuvai nedraugiškos valstybės mokamų pinigų, R.Renčeliauskas susimąstęs pripažino, kad, ko gero, vertėtų pasvarstyti. Tačiau pridūrė, kad Lietuva juo pasitiki, nes daug metų suteikė teisę dirbti su slaptais valstybės dokumentais.

Kodėl pasirinko Darbo partiją?

R.Renčeliauskas visą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį iki šių metų lapkričio mėnesio išvengė priklausomybės kokiai nors partijai. Jis nepaneigė prielaidos, kad į Darbo partiją įstojo tik todėl, kad jam pasiūlyta karjera savivaldos politikoje. Aiškindamas, kodėl pasirinko būtent Darbo partiją, jis priminė, kad yra gimęs ir užaugęs Kėdainiuose.

Jam džiugu matyti, kad jo gimtinė Kėdainiai neišpasakytai išpuoselėta – gražiai tvarkomas ir naujais statiniais išpuoštas miestas, daug darbo vietų. R.Renčeliausko nuomone, tai sietina su Darbo partijos ir jos lyderio V.Uspaskich veikla. Be to, R.Renčeliauskas geru žodžiu minėjo ir Darbo partijos Šilutės skyriaus pirmininką S.Stankevičių, į kurį pagalbos jis gali kreiptis net vidurnaktį.

Ką nuveiktų būdamas meru?

Pretendentas į rajono merus R.Renčeliauskas sakė, kad jam didelį rūpestį kelia Savivaldybės skolos, todėl reikėtų stengtis, kad jos mažėtų. Norėtųsi pasirūpinti, kad Savivaldybėje mažėtų nedarbo lygis. O kalbėdamas apie Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių, užsiminė, jog reikia didesnį dėmesį skirti darbuotojų profesinei kokybei, didinti jų atsakomybę už atliekamą darbą.

Kalbėta ir apie jo vadovaujamą Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyrių. Pasak R.Renčeliausko, šiam skyriui deleguotos dvi valstybės funkcijos – civilinė sauga ir priešgaisrinė sauga. Tačiau skyriaus vadovo atlyginimas – tik kaip vienos deleguotos funkcijos vykdytojo. Didelė problema, kad savivaldybės ugniagesiams ypač trūksta pagrindinių darbo priemonių. Anot R.Renčeliausko, Kintuose ugniagesių komanda naudojasi automobiliu (vandens cisterna), kuris pagamintas beveik prieš 3 dešimtmečius – 1987 metais. Naujausia tokios paskirties mašina Savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje – pagaminta 1993 metais. R.Renčeliauskas priminė gyventojų saugumo problemą – jau ne vienerius metus kalbama apie vaizdo kamerų įrengimą viešose vietose, bet tam niekaip neatsiranda lėšų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.