Darbo birža padėjo gauti valstybės paramą steigiant servisą

darbo birza galdikiene andriusaitisVakar Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje surengtas 2014 metais įgyvendintų vietinių užimtumo iniciatyvų projektų pristatymas. Tokie projektai jau nuo 2001 metų įgyvendinami didžiausio nedarbo teritorijose, prie kurių nebe pirmi metai priskiriamas ir Šilutės rajonas.

Pernai tokio pristatymo metu džiaugtasi keturių rajono įmonių iniciatyvomis, kurias įgyvendinę 2013 metais darbdaviai buvo sukūrę net 17 naujų darbo vietų.

Šiemetinis derlius kur kas skurdesnis: nors vertintojams buvo pateikta net 10 šilutiškių projektų, tačiau valstybės paramą gavo vos vienas. Sunkiasvorių automobilių servisą buvusios UAB „Šilutės melioracija” teritorijoje įkūrė ir dvi naujas darbo vietas įsteigė UAB „Vėjo malūnai”, vadovaujama Arūno Andriušaičio.

Pokalbio metu diskutuota ir apie bendrą šalies bei rajono darbo rinkos situaciją bei valdžios trukdžius steigti įmones ir kurti naujas darbo vietas norintiems darbdaviams.

Pernai Lietuvoje įgyvendinti 83 projektai

Vietinės užimtumo iniciatyvos (VUI) įgyvendinamos tose šalies teritorijose, kur nedarbo lygis daugiau negu 1,5 karto viršija vidutinį šalies rodiklį.

Visa Šilutės rajono teritorija jau nebe pirmi metai yra didelio nedarbo zona.

Projektų vykdytojams skiriama negrąžintina valstybės parama, kuri 1 darbo vietai steigti negali būti didesnė kaip 40 Vyriausybės nustatytų tuo metu galiojančių minimalių mėnesinių atlyginimų.

Ne mažiau kaip 35 proc. visų projekto išlaidų turi sudaryti valstybės paramos gavėjo įnašas, projektų vykdytojai privalo įdarbinti Darbo biržoje registruotus asmenis, taip pat užtikrinti darbo vietos tęstinumą 3 metus.

Paramą gali gauti tik tos smulkios ir vidutinės įmonės, kurios neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui ir socialinio draudimo fondui.

Viešnia iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos (TDB) Daiva Onaitienė supažindino su situacija šalyje ir apskrityje. Per 14 metų Lietuvoje iš viso įgyvendinta VUI projektų už daugiau nei 6 milijonus litų, o valstybės parama įmonėms viršijo 3 milijonus litų.
Anot D.Onaitienės, pernai visoje šalyje įgyvendinti 83 VUI projektai ir sukurta daugiau nei 300 naujų darbo vietų. Žinoma, liūto dalį susišlavė didieji šalies miestai, kuriuose verslo kūrimo perspektyvos ir įdarbinimo galimybės visada yra didesnės.

Bet solidžių projektų įgyvendinta ir periferijoje: pavyzdžiui, viena Skuodo rajono įmonė per 2 metų tęstinį projektą įsirengė naują cechą, supirko reikalingą brangią įrangą ir įdarbino net 16 žmonių.

Apskritai, Skuodo rajonas iš visos Klaipėdos TDB aptarnaujamos teritorijos yra tas, kurio verslininkai, rengdami VUI projektus, sugeba iš karto įkurti daug darbo vietų. Tad šilutiškiams yra į ką lygiuotis.darbo birza samoska

Jau priimami nauji projektai

D.Onaitienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais pateikiami vis smulkesni VUI projektai, neretai darbdaviai pageidauja kurti vos 1 darbo vietą, numato menkus atlyginimus. Tai yra priežastys, dėl kurių projektai atmetami.

Užtat šilutiškio A.Andriušaičio projektui pliusas buvo duotas dėl to, kad darbdavys į darbą priimtiems dviem automobilių mechanikams numatė aukštesnius nei minimalūs atlyginimai.

Šiemet, pasak D.Onaitienės, keičiasi VUI projektų vertinimo kriterijai.

Numatyta, kad darbo vietų nebebus galima steigti pagalbiniams darbininkams – tik turintiems reikalingą specialybę. Be to, projektus vertins nebe Vilniuje, o Teritorinėse darbo biržose sudarytos komisijos. Supaprastintos ir viešųjų pirkimų procedūros: leidžiama kreiptis tik į vieną tiekėją ir apklausas iki 20 tūkst. litų vertės leidžiama vykdyti žodžiu. Su tiekėjais galima susirašinėti ir elektroniniu paštu, siunčiant skenuotus dokumentus.

Didžiausia galima subsidijų suma vienai darbo vietai įsteigti yra 12 000 eurų.

Klaipėdos TDB Šilutės skyriaus specialistė Jūratė Jakštienė sakė, kad šiemet projektų priėmimas jau prasidėjo ir tęsis iki kovo 27 dienos.

Suspėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį

A.Andriušaitis susirinkusiesiems sakė, kad svajonę įkurti sunkiasvorių automobilių servisą puoselėjęs jau gal 15 ar net 20 metų. Tai buvo ne tik svajonė, bet ir gera įžvalga, nes verslininkas matė Šilutėje šią laisvą verslo nišą.

Sumanęs rengti projektą, A.Andriušaitis sužinojo apie galimybę gauti valstybės paramą per Darbo biržą, ir, kaip pats sako, dar suspėjo įšokti į jau nuvažiuojantį traukinį – reikalingus dokumentus parengė ir paraišką pateikė per 4 dienas.

Verslininkas gavo 54,5 tūkst. litų valstybės paramą, dar 55,5 tūkst. litų investavo savų lėšų.

Darbo biržos specialistai pastebėjo, kad A.Andriušaitis sugebėjo viską atlikti laiku – ir patalpas atnaujinti, ir reikalingą įrangą supirkti.

Verslininkas sakė esąs patenkintas Darbo biržos specialistų parama, kurie buvo labai geranoriški, bet pastebėjo, kad nuo jų nepriklausančių „nesąmonių” Lietuvos įstatymuose pamatęs apsčiai. Apskritai, jis įsitikinęs, jog dalyvauti panašiuose projektuose turėtų ryžtis tik tie asmenys, kurie nėra naujokai versle: jau buvo kūrę įmones, ieškoję bankų paramos, šiek tiek išmano įstatymus ir pan.

A.Andriušaičio negąsdina tai, kad privalu 3 metus išsaugoti ir įkurtas darbo vietas, ir numatytus atlyginimus, anot jo, jei ir dėl 3 metų abejotum, tai kam iš viso į verslą lįsti.

Savo servisą pavadinęs „Transfiksa” verslininkas neslėpė turįs ir tokios veiklos tęstinumo planų.

Savivaldybės vadovams – „do lampočki”

Nuolat su Darbo birža bendradarbiaujantis šilutiškis verslininkas Pranas Samoška kalbėjo, kad verslui labai trukdo Lietuvos ir vietos valdžia.

Pats P.Samoška sakė matantis galimybę Šilutėje sukurti dar kokias 12 įmonių ir įdarbinti mažiausiai 300 žmonių, tačiau, anot jo, protingas žmogus nerizikuos to imtis dėl klestinčios korupcijos.

Jis stebėjosi, kad pokalbyje nebuvo nei mero, nei savivaldybės administracijos vadovų, kurie tuo tik įrodė, jog jiems verslo situacija ir savivaldybės skolų mažinimas – „do lampočki” („iki lemputės”)… Jis apgailestavo, kad nedarbo mažinimu mūsų rajone rūpinasi tik Darbo biržos darbuotojai, o Savivaldybė lieka nuošalyje.

Savivaldybės Ūkio skyriaus atstovės Zitos Tautvydienės mintys, kad Savivaldybė ir Darbo birža tiesiog atlieka skirtingas funkcijas, verslininko P.Samoškos, regis, neįtikino.