„Metų vadovas 2012“ Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus paklaustas, kokią įsivaizduoja regioninių ligoninių ateitį, sako, jog jos privalo būti regiono kokybės ženklas, o svarbiausia – gydymo įstaiga turi pasitikėti ir medikai, ir pacientai.
– Pastaruoju metu kuriamos įvairios vizijos, kaip reikėtų patobulinti sveikatos apsaugos sistemą. Kaip, jūsų nuomone, turėtų atrodyti regioninė ligoninė?
– Džiaugiuosi, kai į valdžią atėję nauji žmonės turi ir naujų tikslų. Smagu, kai tie tikslai skirti sveikatos priežiūrai pagerinti, kad tauta taptų sveikesnė, o Lietuva nebūtų vieno miesto šalimi. Vis dėlto norėtųsi, kad didesnis dėmesys plačiąja prasme būtų skiriamas regionams.
Šilutės ligoninės ateitį matyčiau kaip sveikatingumo paslaugų centrą, kur teikiamos ne tik gydymo paslaugos, bet ir skiriamas dėmesys profilaktikai bei sveikatingumo idėjoms. Daugelis žmonių regioninę ligoninę įsivaizduoja kaip visų sveikatos klausimų išsprendimo vietą. To ir tikiuosi. Jei kalbame apie fizinį pavidalą, ji žinoma, turi būti šiuolaikiška ir moderni, bet svarbiausia – kelianti pasitikėjimą tiek darbuotojų, tiek ir pacientų akyse. Taip pat manau, kad gydymo įstaiga turėtų būti ir tam tikras regiono „prekės ženklas“, kuris trauktų jaunus ir veržlius, perspektyvius žmones.
– Šiemet Šilutės ligoninė minės garbingą šimto dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Gal turite kokių ilgamečių tradicijų?
– Šilutė, vertinant istoriškai, pokario metu buvo kraštas, į kurį vis persikeldavo gyventi žmonės iš kitų regionų. Ši tradicija puoselėjama ir šiandien. Stengiamės medikų gretas papildyti jaunais specialistais. Be jokios prievartos. Pas mus jauni medikai atvyksta neverčiami, patys mus susiranda, o mes stengiamės jiems sudaryti geras darbo sąlygas. Todėl ir sakau, kad regioninė ligoninė turėtų būti ne tik sveikatinimo, bet ir regiono atsijauninimo židinys.
Manau, kad ir savivaldybės visai kitaip žiūrėtų į savo kraštą matydamos, kad čia dirbti atvyksta jauni ir perspektyvūs medikai. Vizijoje regioninę ligoninę matau kaip kokybės ženklą. Juk medikai ne tik aktyviai dalyvauja sveikatinime, bet ir kultūriniame gyvenime, pradedant medikų choru, baigiant komanda, kuri dalyvauja žuvienės virimo čempionate. Tikiu, kad mano regioninės ligoninės vizijai lemta išsipildyti.
– Esate kaunietis, karjerą pasirinkęs Šilutės ligoninėje. Nežeidžia, kai išgirstate kalbas, kad regionuose medikų kompetencija prastesnės nei didmiesčių kolegų?
– Labai pykstu dėl tokių pasakymų. Aišku, tarp medikų yra tam tikrų konkurencingumo aspektų. Tačiau pasakymas, jog periferijoje paslaugos prastesnės, neteisingas. Juk visi baigėme tas pačias studijas, visur, nesvarbu ar dirbi didmiestyje ar miestelyje, medikams taikomi tie patys reikalavimai. Žinoma, paslaugų spektras regioninėse ligoninėse, lyginant su didžiaisiais centrais, kuklesnis, bet jokiais būdais ne dėl kompetencijos stokos. Tai – elementarus vadybinis paslaugų paskirstymas.
Galiu garantuoti, kad kasdienė medicina visose gydymo įstaigose vienodo lygio. Aš ir pats konsultuodamas pacientus poliklinikoje, tikrai nemanau, jog dirbu prasčiau nei mano bendramokslis, kuris konsultuoja didelėje gydymo įstaigoje. Sutinku, kad joje yra daugiau galimybių pasikonsultuoti su kolegomis, bet ir regione pasinaudojus šiandienėmis technologijomis lygiai tą patį gali padaryti elektroninėje erdvėje.
– Prieš ketverius metus tapote konkurso „Metų vadovas“ laureatu. Ką toks įvertinimas reiškia jums?
– Kiekvienas dirba ir stengiasi būti pastebėtas bei įvertintas. Man smagu, kad tai, ką stengiesi daryti gerai, kas nors pastebėjo. Nors pats apdovanojimo simbolis (žirgas – aut.past.) eiklus ir ne kiekvienam pavyksta jį išlaikyti, žinoma, perkeltine prasme, bet tai jokiais būdais ne našta, o greičiau postūmis siekti daugiau.