Darome pažangą mažinant alkoholio vartojimą

Legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja jau antrą dešimtmetį ir kiekviena veiksminga kontrolės priemonė šį mažėjimą spartina. 2015–2016 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą įvardino kaip daugiausiai alkoholinių gėrimų suvartojančią šalį, o 2019 m. Lietuva atsidūrė 6-oje vietoje ir PSO vertinama kaip padariusi bene didžiausią pažangą mažinant alkoholio vartojimą.

Per šį laikotarpį žymiai sumažėjo ir dažnas nesaikingas alkoholio vartojimas tarp 15–64 m. gyventojų. Tai garantuoja ir mažesnes sveikatos problemas.

Įgyvendintos kontrolės priemonės

Pasak NTAKD laikinosios vadovės Gražinos Belian, nuo 2014 m. Lietuvoje įgyvendinta daug alkoholio kontrolės priemonių. Svarbiausios – draudimas laikinose prekybos vietose prekiauti įvairiais surogatais, burnos skalavimo skysčiais, odekolonais, kurie turėjo daugiau nei 20 proc. etilo alkoholio, vėliau turgavietėse įsigaliojęs draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais neturint licencijos. 2016 m. buvo priimtas draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse, įvesti reikalavimai nustatyti pirkėjo amžių, specialus alkoholio pakuočių ženklinimas, draudimas organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus, loterijas, draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų mažinimą.

2017 m. pradėtas mokesčių alkoholiniams gėrimams didinimas ir alkoholio reklamos draudimas pradėjo naują alkoholio kontrolės politikos etapą, nors buvo prognozių, kad Lietuvoje padaugės šešėlinės ekonomikos, kontrabandinio ir neapskaityto alkoholio statistika.

Panašios prognozės lydėjo ir 2019–2023 m. priimtus draudimus gaminti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus („vaikiško šampano“ uždraudimą), taip pat draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais paviljonuose, o kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose leidimas prekiauti tik tokiais gėrimais, kurių etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 proc.

Legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja nuo 2012 m. „Pastebime, kad kiekviena efektyvi alkoholio kontrolės priemonė tą mažėjimą padidina, pavyzdžiui, akcizo padidinimas davė efektą, kad suvartojimas sumažėjo 1 litru per metus“, – teigia G. Belian ir pasidžiaugia, kad nuo 2016 m. ženkliai sumažėjo dažnas nesaikingas alkoholio vartojimas tarp 15–64 m. gyventojų, o tai garantuoja ir mažesnes sveikatos problemas. Sparčiai mažėja alkoholio tarp 5–9 klasės mokinių vartojimas.

Koks yra Lietuvos gyventojų požiūris į alkoholio reklamos draudimą socialiniuose tinkluose? 66 proc. arba 2 iš 3 18–74 metų gyventojų teigiamai vertina alkoholio reklamos draudimą socialiniuose tinkluose.

Reikia išlaikyti kontrolės politiką

„Alkoholio kontrolės įstatymas – vienas dažniausiai keičiamų įstatymų Lietuvoje. Esame suskaičiavę per 60 alkoholio kontrolės politikos pokyčių, kurie davė rezultatų mažinant su alkoholio vartojimu susijusį mirtingumą ir kitas pasekmes. Todėl reikia išlaikyti esamą alkoholio kontrolės politiką, nieko nereikia liberalizuoti“, – įsitikinęs LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Mindaugas Štelemėkas.

Pasak profesoriaus, per paskutinius 15 m. Lietuva įgyvendino eilę svarbių alkoholio kontrolės politikos sprendimų. Bet alkoholio suvartojimas išlieka pagrindine problema, todėl reikalinga nuolatinė patikros sistema, kad alkoholis nebūtų parduodamas jo įsigyti teisės neturintiems jauniems žmonėms.

„Visiškas alkoholio reklamos draudimas – gera priemonė, kuri ypač svarbi socialiniuose tinkluose, nes būtent ten lengviausiai pasiekiami jauni asmenys“,  – sakė M. Štelemėkas.

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto dr. Daumantas Stumbrys pabrėžė, kad 2018 m. įsigalioję prekybos alkoholiu ribojimai turėjo neabejotinos įtakos sumažėjusiam mirtingumui: Lietuvoje sekmadieniais ir pirmadieniais rečiau fiksuojamos vyrų mirtys. Tai gali lemti ir kiti veiksniai, tačiau mirčių mažėjimas vienareikšmiai susiję ir su alkoholio vartojimu.

Pasak mokslininko, iki 2018-ųjų fiksuotas vyrų mirčių pikas sekmadieniais sumažėjo iki savaitės vidurkio, tokia pati tendencija pastebėta ir dėl mirtingumo pirmadieniais.

Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro vyresnysis mokslininkas prof. dr. Jurgen Rehm pastebėjo, kad nuo 2001-2021 m. Lietuva pasižymėjo aukštais mirtingumo nuo alkoholio rodikliais. Visgi, alkoholio kontrolės priemonės, kai didinami mokesčiai, didėja alkoholinių gėrimų kainos, sumažino vartojimą, tuo pačiu sumažėjo ir mirtingumas.

Mokslininkas pabrėžė, kad siekiant, jog lietuvių gyvenimo trukmė nesiskirtų nuo kitų ES šalių gyventojų, svarbu tęsti alkoholio kontrolės politiką. Tai užtikrintų ne tik ilgesnę gyvenimo trukmę, bet ir bendrą gyvenimo gerovę.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento inf.