Vasario 11 dieną gražų 95 metų jubiliejų pasitiko Šilutėje gyvenanti Stanislava Vinogradova. Ją pasveikino Šilutės rajono valdžios atstovai – Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinė darbuotoja Oksana Kalitina. Svečiai močiutei perdavė sveikinimus nuo rajono vadovų ir linkėjo susitikti po penkerių metų, per 100-ąjį Stanislavos gimtadienį.
Išgyveno sunkią vaikystę
Stanislava gimė miestelyje prie Telšių – Janapolėje, gausioje šeimoje. Mergaitei buvo penkeri, kai mirė mama. Ją išsivedė tarnauti, ganyti karvių kaimynystėje gyvenanti ūkininkė.
„Buvo šalta, vaikščiodavau basa. Kai karvė pasišlapindavo, bėgdavau šildytis kojas”, – apie savo sunkią vaikystę pasakojo senolė.
Niekas našlaitės ir į mokyklą neleido – nei dienelės nėjo, nors ir labai norėjo…
Kai baigėsi karas, Stanislavą į Šilutę išsivežė jos sesuo. Kurį laiką mergaitė pas ją gyveno, o po to jau pati bandė ant kojų stotis.
Su būsimuoju vyru Povilu Stanislava susipažino šokiuose. Maždaug po metų pažinties jaunuoliai atšoko vestuves. „Aš dar nenorėjau tuoktis, bet vyras labai to prašė”, – prisimena senolė.
Jauna šeima kurį laiką gyveno Sodų gatvėje Šilutėje, o vėliau persikėlė į Klaipėdą. Jos vyras dirbo įvairius darbus, o ji audimo fabrike. Kai ir vėl persikraustė į Šilutę, dirbo valytoja tuometiniame internate.
Kasdien lanko sūnėnas
Šiandien senolė dienas leidžia ramiai – klausosi Marijos radijo, džiaugiasi ją aplankančio sūnėno Vaclovo Jogmino ir socialinės darbuotojos Violetos Blažienės dėmesiu. Dar ji mėgsta gėles, su kuriomis kartais net pasikalba.
Vaclovas pas mamos seserį ateina kasdien po kelis kartus. Močiutę jis prižiūri jau daugiau nei 10 metų.
„Anksčiau tik produktų reikėdavo nupirkti, dokumentus padėti sutvarkyti, o dabar jau daugiau reikia rūpesčio”, – atviravo vyras.
Vaclovas pasakojo, kad septyni Stanislavos broliai ir seserys buvo ilgaamžiai. „Vargingas gyvenimas buvo, bet ilgai gyveno”, – sakė jis.
Vaclovas gyrė, kad močiutė turi šaunią slaugytoją Violetą Blažienę (Šilutės socialinių paslaugų centro specialistė), kuri pas močiutę ateina du kartus per savaitę po 4 valandas. Ir taip jau trys metai.
„Nuostabi moteris”, – apie močiutę sakė Violeta. O kad močiutė rūpi ir jai, pamatėme ir mes – Violeta vaišino savo gamybos tortais, kurių ruošimas yra jos laisvalaikio pomėgis.
