Šilutės Laisvės alėja gali tapti pirmoji mieste, kuri būtų sutvarkyta kvartalinės renovacijos principu – bus renovuoti ne tik visi šios alėjos daugiabučiai namai, bet ir kiemų aikštelės, vandentiekio, šiluminės ir komunikacijų trasos, pėsčiųjų takai ir laisvalaikio bei sporto aikštelės.
Apie tokias būsto ir miesto aplinkos renovacijos tendencijas šilutiškiams kalbėjo Aplinkos ministerijos viceministrė, atsakinga už šalies daugiabučių namų renovaciją, Daiva Matonienė ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Jų susitikime su Šilutės miesto daugiabučių namų bendrijų atstovais dalyvavo ir LR Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis bei daugiabučių namų renovacijos administratoriai – Savivaldybės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas pastatų renovacijai Vygantas Kamarauskas bei UAB „Šilutės būstas“ direktorius Aleksas Kvederis.
Pastariesiems teko nemažai karčių priekaištų, susijusių su renovacijos darbų organizavimu. Pikčiausių susirinkimo dalyvių nuomone, UAB „Šilutės būstas“ direktorių ir vadybininką Marių Stankų reikia vyti iš pareigų, nes jie mažai bendrauja su administruojamų namų gyventojais, įperša brangias paslaugas.
Džiuginantis renovacijos proveržis
Aplinkos viceministrė D.Matonienė padėkojo susitikimo organizatoriams už kvietimą pabendrauti tiesiogiai su žmonėmis, kurie jau renovavo ar rengiasi renovuoti savo būstus. Ji ir anksčiau lankėsi Šilutėje, ir dabar įsitikino, kad per dvejus pastaruosius metus miestas tapo puošnesnis. Šilutėje jau renovuota 12 daugiabučių pastatų, dar 12 pastatų renovacija įpusėjo arba baigiama.
D.Matonienė pagyrė, kad šilutiškių proveržis renovuoti daugiabučius akivaizdžiai keičia miesto vaizdą, o pilnutėlė salė žmonių, atėjusių į susitikimą domėtis būstų renovacijos klausimais, rodo, kad žmonėms aktualu ne tik pastatų išorės pokyčiai, bet ir ekonominė nauda.
Pasak viceministrės, geriausią reklamą būsto renovacijos programai daro renovuotų pastatų butų šeimininkų gaunamos centralizuoto šildymo sąskaitos. Jose – perpus mažesnės sumos nei sąskaitose tokių pat, tačiau dar nerenovuotų butų.
D.Matonienė pasakojo, kad susitikusi su rajono vadovais sužinojo, jog Šilutėje dar 10 daugiabučių pastatų savininkai yra susitvarkę dokumentus renovuoti pastatus, laukia trečiojo etapo finansavimo pradžios. Ji ragino žmones būti kantrius, nes ES parama šiek tiek vėluoja.
D.Matonienė teigė, kad Lietuvoje laukiamas dar vienas renovacijos impulsas, kuris nusižiūrėtas iš ES senbuvių šalių, – kvartalinė renovacija. Tokios renovacijos metu sutvarkomi ne tik daugiabučiai namai, bet ir viso kvartalo aplinka, komunikacijos, infrastruktūra.
Šilutėje savivaldybės vadovai D.Matonienei jau rodė vietą, kur galima pirmoji kvartalinė renovacija, – Laisvės alėją. Vadovų nuomone, šio kvartalo renovacija duotų didžiausią ekonominį efektą.
D.Matonienė, žvelgdama į Seimo pirmininko pavaduotoją K.Komskį, sakė, kad Seime sklandžiai vyksta įstatymų derinimai dėl kvartalinės renovacijos įgyvendinimo. Žmonėms, susirūpinusiems dėl tokio tipo renovacijos finansavimo, D.Matonienė sakė, kad gyventojai mokės tik už jų asmeninės nuosavybės renovaciją. Kitų infrastruktūros objektų savininkai – Savivaldybė, seniūnija, komunalinės ir kitos įmonės – mokės už savo rekonstruojamus objektus.
Priekaištų lavina
Būstų renovacijos organizavimas bei būstų eksploatacinė priežiūra Šilutės mieste nėra nepriekaištinga. Tokį įspūdį sudarė susitikime žmonių išsakytos nuomonės.
Labiausiai sunerimę dėl renovuoto pastato tolimesnės eksploatacijos ir rangos darbų garantijos Laisvės al. 4 namo (renovacijos darbų organizatorius – „Šilutės šilumos tinklai“) ir Laisvės al. 8 namo (renovacijos darbų organizatorius – „Šilutės būstas“) gyventojai.
Pasak V.Kamarausko, šių daugiabučių gyventojams tiesiog nepasisekė, kad jų namus renovavusi statybos įmonė UAB „Šilo statyba“ bankrutavo ir buvo likviduota. Renovacijos organizatoriai neatsako už statybininkų darbus ir jų kokybę. Pasak V.Kamarausko, belieka tik džiaugtis, kad per vienerius metus po renovacijos didesnis brokas neišlindo.
„Šilutės būsto“ atstovams teko priekaištai, kad įmonės vadybininkai per mažai bendrauja su renovuojamų pastatų gyventojais. Gyventojams teko ne kartą nusivilti, kai namo administratorius parinko labai brangias remonto paslaugas siūlančius statybininkus.
V.Matonienė sakė, kad renovacijos darbų organizacijos privalo be jokių išlygų visus planuojamus darbus derinti su būstų šeimininkais, argumentuotai išdėstyti visus renovacijos veiksmus dėl siekiamo rezultato.
Žmonėms, kurie skundėsi, kad jų pastatus eksploatuojančios įmonės nepakankamai derina atliekamų darbų kainas, viceministrė patarė imti iniciatyvą į savo rankas. Ji ragino steigti namų bendrijas ir apsieiti be tarpininko – pastatus eksploatuojančios įmonės paslaugų.
Buvo ir namų bendrijų atstovų, kurie guodėsi, jog daugiabutyje gyvena daug socialinę paramą gaunančių butų savininkų, kurie prieštarauja renovacijai – mat jie ir taip nedaug moka už šildymą.
Pasak D.Matonienės, Seimas yra pakoregavęs socialinės paramos dalijimo įstatymą, kad asmenys, kurie atsisako renovacijos, praras teisę gauti kompensacijas už šilumą. Kita vertus, pasak D.Matonienės, renovacijos organizatoriai tikriausiai per mažai bendrauja su būstų šeimininkais ir neišaiškina visų renovacijos finansavimo aplinkybių. Juk butų savininkams, kurie turi teisę į šilumos ir šilto vandens kompensaciją, už būsto renovaciją nereikia mokėti, nes už juos sumoka savivaldybės Socialinės paramos skyrius.
Seimo pirmininko pavaduotojas K.Komskis susitikimo dalyviams dėkojo už aktyvų dalyvavimą ir sakė, kad tokių susitikimų organizuos daugiau.