Pokalbio su daugiavaike mama fone – televizoriaus ekrane savo virtuvėje čiauškanti kulinarė Beata. Ji moko, kaip pasigaminti kalėdines pagalvėles. Ingrida KINČIENĖ šypteli, jog jai nėra laiko rankdarbiais užsiimti, nes aplink dūzgia būrys vaikų, o daugiausia dėmesio reikalauja mažylis.
Gausią Ingridos ir Edvardo KINČIŲ šeimą prieš Kalėdas lankė Šilutės seniūnas, AB „Lesto„ Šilutės klientų aptarnavimo centro darbuotojai. Švenčių proga jie nutarė pasidalinti gerumu.
Kalėdinė svajonė – virtuvės spintelės
Ankstesnį būstą, kuriame gyveno, Ingrida vadina užkampiu. Gardamo seniūnijoje šeima glaudėsi pas uošvius. Viename gale gyveno vyro tėvai, o kitame – viename kambaryje Ingrida ir Edvardas su septyniais vaikais.
Gyventi atokiai buvo nepatogu – vien iki stotelės į mokyklą važiuojantiems vaikams tekdavo sukarti beveik 2 kilometrus. Žiemą kelius užpustydavo, tad susisiekimas dar pasunkėdavo.
Šilutės rajono savivaldybės suteiktame keturių kambarių socialiniame bute Kinčių šeima gyvena tik nuo rugsėjo. Šeimai atsikrausčius į Šilutę, vyras įsidarbino „Šilutės baldų“ gamykloje, lentpjūvėje, o Ingrida namie prižiūri vaikus.
Kalėdinė eglutė į Šilutę atkeliavo iš ankstesniųjų namų. Ingrida pasakoja, kad ją buvo užmiršę, tad vėliau kaimynai atvežė, kad namuose nekiltų drama.
„Mūsų Kalėdos- paprastos, visada tokios pat: pasipuošdavom eglutę, pasidarydavom valgyti ką turėdavom skaniau, televizorių pažiūrėdavom, pabūdavom, pašnekėdavom…“, – pasakoja I.Kinčienė.
Ji jau nepamena, kiek jai buvo metų, bet vienu metu labai užsigeidė tokio dydžio lėlės, kaip dabar jos mažasis Mantukas. Močiutė sužinojo ir ją padovanojo. Tai buvo didelė staigmena. „Būčiau lėlę išsaugojusi savo būsimiems vaikams, bet kaimynų mergaitė ją sudraskė“, – vaikiškus džiaugsmus ir skausmus prisiminė Ingrida.
Koks dabartinis daugiavaikės mamos kalėdinis noras? I.Kinčienė sako, jog geriausia, kai išsipildo vaikų norai ir svajonės. Ji pati labiausiai baiminasi, kad svečiai neužsuktų į virtuvę. Ten dar nėra spintelių, todėl didžiausias Ingridos siekis – jas įsigyti. Tą šeima padarys jau kitąmet, kai vyras galės įsigyti spintelių iš darbovietės išsimokėtinai.
Dabar vietoje nenustygstantis mažasis Mantas ant grindų sudėtų indų dangčius kilnoja. „Išdykęs yra, visokių išdaigų man pridaro“, – šypsosi mama.
Dar viena jos svajonė jau išsipildė – šeima gyvena didesniuose namuose. „Vakar ir vyrui mama skambino, klausė, kaip, ar čia mums geriau. Jis atsakė: ar geresnio klausimo negalėjai paklausti? Aišku, mums čia daug patogiau ir geriau. Vaikai džiaugiasi, kad mokykla čia pat“, – džiaugiasi I.Kinčienė.
Kartu gyvena 16 metų
Ingrida su pirmuoju a.a. vyru gyveno Švėkšnoje. Iš dabartinio vyro tetos pirkdavo pieną, grietinę. Po vyro mirties praėjus kuriam laikui teta nutarė Edvardą supažindinti su Ingrida. „Taip mus ir supiršo…“, – šypsosi moteris.
Kinčiai susituokę jau 16 metų. Paklausta, kokia tvirtos santuokos paslaptis, Ingrida svarsto, kad tai gali būti ir teigiamas senolių pavyzdys. Jie kartu išgyveno daug metų.
„Vienas ar kitas kartais supykstam, susibaram, bet tenka vienam nusileisti. Aš nemoku ilgai pykti. Ilgiausiai nesišneku kokias 5 minutes. Ir pažįstami juokiasi, kaip čia mums pavyksta taip neilgai vienas ant kito pykti“, – prisipažįsta I.Kinčienė.
Mamai tenka išklausyti kiekvieną vaiką, iš mokyklų grįžę visi kalba vienas per kitą, pasakoja dienos nuotykius. Pasak Ingridos, geriausias indikatorius – mažasis 8 mėnesių Mantas.
Jei visi ima garsiai triukšmauti, jis pradeda verkti, ir visiems tenka suklusti.
Septyni Kinčių vaikai geriausius žaidimų partnerius suranda šalia – tai broliai ir seserys.
„Jie sako: mama, tu su mažuoju pažaisk, jis mums į kompaniją per mažas, o mes tarpusavyje pažaisim“, – pasakoja Ingrida. – Jie susigalvoja visokių naujų žaidimų, kurių mokykloje išmoksta“.
Vyriausioji duktė penkiolikmetė Inga Pociutė mėgsta dainuoti – Gardame lankė chorą, su juo buvo išvykusi į Vokietiją. Dvylikametė Vaida piešimo įgūdžius tobulina dailės būrelyje, kiti vaikai- 6 metų Rasa, 10 metų Saulius ir trylikametis Vidmantas po pamokų lanko Šilutės dienos paslaugų centrą. Mažoji keturmetė Kristina eina į darželį.
„Pats svarbiausias dalykas, kad nesergam, būnam namuose šiltai ir saugiai“, – sako Ingrida.
Padovanojo raudoną eglę
Skirmantas Šmuilys, AB „Lesto“ Šilutės klientų aptarnavimo centro vadovas, sakė, jog idėją Kalėdų proga padaryti gerą darbą pasiūlė elektros skirstymo bendrovė „Lesto“. Bendrovės darbuotojai iš Šilutės klientų aptarnavimo centro, tinklo eksploatavimo grupės, dispečerinio valdymo skyriaus nutarė savo iniciatyva surinkti lėšų ir skirti jas mažiau pasiturintiesiems.
„Kadangi mūsų bendrovės vienas iš pagrindinių principų- pagarba žmogui, tai labai skatinamos iniciatyvos, susijusios su pagarba, pagalba kitam. Visi darbuotojai geranoriškai, kas kiek galėjo, prisidėjo prie šitos iniciatyvos“, – kalbėjo S.Šmuilys.
Su šia idėja „Lesto“ atstovai kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių ir paprašė jų rekomenduoti šeimą, kurią pradžiugintų mažos dovanėlės. Elektrikai įteikė Kinčiams netradicinę eglutę – raudoną, žybsinčią, taip pat saldumynų ir asmeniškai kiekvienam vaikui dovanų.