Tokioje atmosferoje žmonės dažnai pradeda skubėti. Ir būtent čia atsiranda didžiausia problema – APVA parama saulės elektrinei paraiška daugeliui atrodo kaip paprastas formalumas, nors praktikoje net smulkios klaidos gali virsti rimtais vėlavimais arba net paramos praradimu.
Ypač tai jaučiasi Vilniuje, Kaune ir sparčiai augančiuose priemiesčiuose, kur paraiškų kiekiai didžiuliai, o žmonės dažnai elektrinę bando susitvarkyti kuo greičiau.
Žmonės dažnai pradeda nuo montuotojo, o ne nuo savo situacijos
Tai viena dažniausių klaidų Lietuvoje. Žmogus pamato reklamą, gauna pasiūlymą ir iš karto pradeda kalbėti apie modulius, inverterius ar elektrinės galią, tačiau daug svarbesni klausimai dažnai lieka nuošalyje.
Ar stogas tikrai tinkamas elektrinei? Ar elektros įvadas pakankamas? Ar namo dokumentai tvarkingi? Ar nekils problemų dėl nuosavybės registracijos?
Dalis gyventojų apie šiuos dalykus pradeda galvoti tik tada, kai paraiška jau pildoma. Tuomet paaiškėja, kad trūksta dokumentų, reikia papildomų derinimų arba situacija sudėtingesnė nei atrodė pradžioje. Kauno rajone ir Vilniaus priemiesčiuose tai tampa labai dažna problema naujesniuose kvartaluose, kur dalis namų dar nėra iki galo sutvarkyti dokumentiškai.
Skubėjimas tampa didžiausiu priešu
Vos prasidėjus APVA kvietimams Lietuvoje atsiranda savotiška įtampa. Žmonės bijo nespėti, todėl paraiškas pildo praktiškai „ant emocijos“.Ir būtent tada prasideda klaidos. Neteisingai įrašomi duomenys, sumaišomi objektų adresai, pateikiami ne visi dokumentai arba pasirenkami netikslūs techniniai parametrai.
Blogiausia tai, kad dalis žmonių net nesupranta, ką tiksliai pateikia. Jie tiesiog pasitiki, kad „kažkaip viskas praeis“. Kartais taip ir nutinka, tačiau kartais viena netiksli detalė gali sustabdyti visą procesą. Ypač daug chaoso atsiranda tada, kai žmonės paraišką pildo paskutinėmis dienomis.
Dalis gyventojų neįvertina elektrinės dydžio
Tai viena brangiausių klaidų ilgalaikėje perspektyvoje. Žmonės dažnai elektrinę projektuoja tik pagal dabartinį elektros suvartojimą. Visgi, po kelių metų situacija gali visiškai pasikeisti. Namuose atsiranda šilumos siurblys, elektromobilis, kondicionierius arba didesnis elektros poreikis šeimai augant.
Tuomet paaiškėja, kad elektrinė tapo per maža. Ir nors paramą žmogus gavo, reali ilgalaikė nauda nebeatrodo tokia didelė kaip pradžioje. Ši problema ypač ryški naujos statybos rajonuose aplink Vilnių ir Kauną, kur žmonių energijos poreikiai labai greitai didėja.
Per mažai dėmesio skiriama stogo būklei
Lietuvoje vis dar nemažai žmonių saulės elektrinę montuoja ant senesnių stogų vien todėl, kad bijo „prarasti paramą“. Problema ta, kad po kelių metų gali tekti keisti pačią dangą. Tuomet elektrinę reikia nuimti, išardyti konstrukcijas ir viską montuoti iš naujo. Tokie darbai kainuoja brangiai, tačiau apie tai paraiškos etape dažnai beveik negalvojama. Dalis žmonių šiandien jau pripažįsta, kad būtų buvę racionaliau pirmiausia susitvarkyti stogą ir tik tada galvoti apie elektrinę.
Žmonės per mažai gilinasi į pačią įrangą
Dar viena dažna klaida yra visas dėmesys skiriamas paramos sumai, o ne tam, kokia sistema realiai bus sumontuota. Iš pirmo žvilgsnio daugelis pasiūlymų atrodo panašiai, tačiau praktikoje skirtumai tarp modulių, inverterių ir montavimo kokybės gali būti milžiniški. Po kelių metų būtent čia ir atsiranda didžiausias skirtumas tarp kokybiškos investicijos ir nuolatinio galvos skausmo.
Šiandien rinkoje jau nemažai žmonių, kurie sako tą patį – būtų mažiau svarbu gavus keliais šimtais eurų mažesnę paramą, jei sistema būtų buvusi suprojektuota geriau.
APVA paraiška šiandien jau nebėra tik formalumas
Prieš keletą metų daug kas į saulės elektrinę žiūrėjo gana paprastai. Svarbiausia gauti paramą ir kuo greičiau sumontuoti modulius. Dabar situacija gerokai pasikeitusi. Žmonės pradeda suprasti, kad elektrinė yra ilgalaikė namo infrastruktūros dalis, kuri turės veikti 20 ar net 30 metų. Dėl to vien tik „praeiti APVA“ šiandien nebeužtenka.
Didžiausią naudą dažniausiai gauna tie gyventojai, kurie neskuba, vertina savo namo situaciją plačiau ir galvoja ne tik apie šių metų kompensaciją, bet ir apie tai, kaip jų energetiniai poreikiai atrodys po dešimtmečio.