Vilkyčiuose gyvenanti Veronika pastaruoju metu į savo kiemą ar daržą išeina apsiginklavusi šakėmis. Baimės būti užpultai priežastis – palaidas kaimyno šuo, vis atbėgantis į jos sodybą. Gerai, kad šuo būtų ramaus būdo, tačiau aplinkinių atžvilgiu jis nusiteikęs nedraugiškai – drąsko naminius paukščius, puola ir žmones…
Situacija išties problemiška, tačiau už jos sprendimą atsakingos institucijos niekaip negali jos išspręsti. Veronika ne kartą kalbėjosi su šuns šeimininku, kreipėsi į Saugų seniūniją, rašė pareiškimus policijai. Tačiau, vilkšunis kaip lakstė, taip ir tebelaksto, ne juokais keldamas grėsmę aplinkinių sodybų gyventojams.
„Kodėl Lietuvoje, kai įvyksta nelaimė, visi puola stebėtis kur tas žmogus buvo anksčiau, kodėl niekur nesikreipė, tačiau kai prašai pagalbos, niekas nepadeda“, – piktinosi į „Šilutės naujienų“ redakciją paskambinusi moteris.
Bijo išeiti į savo kiemą
Veronika pasakoja jau bijanti išeiti pro savo namo duris, nes ramybės neduoda kaimyno šuo, vis atbėgantis „į svečius“. Po apylinkes bėgiojantis šuo nusiteikęs agresyviai, puola naminius paukščius, nedraugiškas ir žmonių atžvilgiu. Praeitą savaitę moteris vos spėjo nuo jo pabėgti, apgynė tąkart jos pačios mažas šuniukas. Nežinia, kaip viskas būtų tada pasibaigę… Taigi, kad jaustųsi saugiau, moteris po savo sodybą priversta vaikščioti su šake rankose.
Pasak Veronikos, šuo puola ne tik ją, bet ir kitus kaimynus, kurie į Vilkyčius atvažiuoja savaitgaliais. Vienas jų jai pasakojo, kad pamatęs keliuku parlekiantį šunį, vos spėjo lauko tualete užsirakinti.
Problemas keliančio vilkšunio šeimininkas augina apie 10 tokių šunų – kiti uždaryti, pririšti, o šis vis vis pabėga iš aptvaro. Kaimynas Veronikai teisinasi, kad jis pats niekaip negali sugauti to šuns. „Koks šeimininkas, jeigu negali savo šuns prisižiūrėti?“ – stebisi Veronika.
Savo problemas Veronika ne kartą išdėstė Saugų seniūnijai. Anot jos, seniūnė Dalia Rudienė vis žada atvažiuoti, tačiau taip ir neatvažiuoja. Ne vieną raštą moteris ir policijai surašiusi. Ji žino, kad kaimynui jau paskirtos kelios viena už kitą didesnės baudos, tačiau problema nesprendžiama.
Ir nors moteris myli gyvūnus, stebisi, kodėl jie turi daugiau teisių negu žmogus. O kas bus atsakingas jeigu nutiks nelaimė?
Savo ruožtu galime pridėti, kad prieš mėnesį į redakciją užsuko savo vardo nenorėjusi viešinti šilutiškė, kurią irgi užpuolė iš voljero pabėgęs kaimyno vilkšunis. Moteris ėjo iš darbo namo, kai šuo ją parvertė ant nugaros ir ėmė kandžioti rankas.
„Sako mintis skrieja greitai, bet šuo mane parvertė dar greičiau, nes nespėjau suvokti, kas vyksta“, – pasakojo moteris. Šis incidentas šilutiškei kainavo didžiulį išgąstį ir mėlynes ant rankų. Kaimynai moters atsiprašė ir pažadėjo pasirūpinti, kad šuo daugiau iš savo voljero nepabėgtų. O vyras pažadėjo jai nupirkti šunis atbaidantį švilpuką, nes dabar ji bijo prasilenkti net su mažu šuneliu.
Seniūnijai problema žinoma
Saugų seniūnei D.Rudienei ši situacija gerai žinoma. „Norime irgi išspręsti šią problemą“, – atsidūsta ji. Seniūnė žino, kad Veronikos kaimynas augina daug šunų, bet kažkokiu būdu vienas jų vis pabėga ir kelią rūpesčių aplinkiniams.
Anot seniūnės, šuns šeimininkas jau buvo įspėtas, bet į įspėjimą nereagavo. Ji žadėjo į Vilkyčius nuvažiuoti artimiausiu metu, bet tą žmogų sunku rasti, nes jis dirba Klaipėdoje, o į Vilkyčius parvažiuoja tik vakarais.
„Įspėtume jį, kad turi laikytis gyvūnų priežiūros taisyklių“, – sakė seniūnė.
Kaip vieną iš problemos sprendimo būdų ji galvojo kviesti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą „Nuaras“, bet negali, nes šuo turi šeimininką ir yra prižiūrėtas, pašertas. Nesikreipia ir į kitas organizacijas, nes visus sprendimus, anot seniūnės, reikia derinti su šeimininku.
Siūlo kiekvieną kartą kreiptis į policiją
Apie šią problemą kalbėjomės ir su Šilutės rajono policijos komisariato viršininku Artūru Mikalausku. Jis žino, kad pernai Veronikos kaimynui jau buvo paskirtos dvi baudos, šiuo metu vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas. Žinoma jam ir tai, kad ir pati moteris savo kieme šunis laiko palaidus, kad ir mažus.
Taigi visų pirma A.Mikalauskas siūlo pradėti nuo savęs ir perskaityti Šilutės rajono savivalddybės gyvūnų laikymo taisykles. Jos primena, kad gyvūnas turi būti vedžiojamas su antsnukiu, pavadėliu, o jeigu laksto po savo namų kiemą, teritorijoje turi būti įspėjamieji ženklai.
A.Mikalauskui kelia šypseną pasakymas, kad šuo geriausias žmogaus draugas, juk nenuspėjamai gali pasielgti ir žmogus, o ką jau kalbėti apie gyvūną. Ar maža atvejų, kai augintiniai užpuola savo pačių šeimininkus? Šeimininkai dažnai klaidingai galvoja, kad vesdamiesi didžiulį augintinį jį suvaldys, tačiau neretai šuo pamatęs tariamą grobį, nebeklauso žmogaus.
„Policija šuns atimti negali, tačiau neprižiūrimo šuns keliami nepatogumai jau yra policijos rūpestis“, – dar vieną svarbų dalyką akcentuoja PK viršininkas.
Anot PK viršininko, būtų didžiulė nauda, jeigu sprendžiant šią problemą įsikištų seniūnija. Juk galima konfliktuojančias puses sukviesti, pakalbėti, išaiškinti taisykles. Svarbu, kad abi pusės to norėtų.
Šiuo konkrečiu atveju A.Mikalauskas nuo šuns kenčiančiai moteriai siūlo kiekvieną kartą šuniui sukėlus nepatogumų rašyti pareiškimus policijai arba skambinti 112. Būtų gerai, kad šunį užfiksuotų, kad tyrėjai galėtų įrodyti, nes dažnai šeimininkai išsigina. „Gal vis skiriamos piniginės baudos šeimininką atves į protą?“, – svarsto jis.
Jeigu ir toliau šeimininkas nesitvarkys, galbūt gyvūną būtų galima atimti teisiniu keliu, tačiau ir tai būtų sunku, jeigu gyvūnas yra prižiūrimas, nekankinamas.
Patarė kreiptis į VMVT
Patarimo, kaip elgtis šioje situacijoje klausėme ir Vilniuje įsikūrusios beglobių gyvūnų gerovės ir globos organizacijos „Vyšnių sodas“ vadovės Monikos Mužaitės. Priminsime, kad neseniai ši organizacija gelbėjo tamsoje uždarytus ir pusbadžiu laikytis šunis Usėnų seniūnijoje.
M.Mužaitė apgailestavo, kad LR įstatymuose yra spragų, kol neįvyksta nelaimė, tol niekas nieko nedaro. Anot jos, reikia išmanyti įstatymus, deja, net ne visi pareigūnai juos žino.
Šiuo atveju, esant daugkartiniams šuns šeimininko nusižengimams, už kuriuos jam jau ir baudos skirtos, ji mato vienintelį kelią – kad gyvūną konfiskuotų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai.
Tokiu reikėtų kreiptis į VMVT, nes ši tarnyba turi įgaliojimus rašyti pareiškimą policijai dėl gyvūno konfiskavimo. Jie turi teisę atvažiuoti, įvertinti situaciją ir kreiptis į policiją. Tuomet gyvūnas būtų konfiskuotas teisiniu keliu.