Kelias pastarąsias savaites Savivaldybės specialistų komisija lanko bulvių augintojus: net keli rajono ūkininkai į Savivaldybę kreipėsi dėl to, kad šernai iškniso jų jau ūgtelėjusių bulvių laukus. Žalą turėtų kompensuoti medžiotojai, tačiau ne visada pavyksta geruoju susitarti.
Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius, vadovaujantis nuostolius fiksuojančiai komisijai, įsitikinęs, kad tokių skundų nebūtų,jei bulvių augintojai labiau apgalvotų, kur jas sodinti, o medžiotojai operatyviau ir geranoriškiau reaguotų į ūkininkų skundus.
Išsprendė kelis konfliktus
Pagal dabar galiojančią tvarką, žalą, kurią ūkininkų pasėliams padaro laukiniai gyvūnai, turi kompensuoti tas medžiotojų būrelis, į kurio medžioklės plotus patenka gyvūnų nusiaubti laukai. Tačiau anaiptol ne visada medžiotojai sutinka, kad žalos galėjo ir nebūti, jei jie laiku būtų iššaudę pernelyg prisiveisusius žvėris.
Medžiotojus galima suprasti – kas gi norėtų iš savos kišenės dar ir žemdirbių patirtus nuostolius kompensuoti?
„Bet kažkodėl, kai atvažiuoja Savivaldybės komisija, reikalai iš karto pajuda“, – sako D.Lidžius.
Komisijai pavyko išspręsti keletą tokių konfliktų. Tiesa, prieš tai, pasak D.Lidžiaus, į laukus nuvažiavę komisijos nariai išklauso abiejų pusių – ūkininkų ir medžiotojų – argumentus, po to pereinama prie konstruktyvių susitarimų.
Štai, pavyzdžiui, Juknaičių seniūnijos Tarvydų kaime gyvenančiam ūkininkui, kuriam birželio pradžioje šernai nukniso daugiau nei 5 ha bulvių lauko, medžiotojai nuostolius kompensavo nupirkę jam augalų apsaugos priemonių.
O šią savaitę bulvių augintojai ir medžiokliai konfliktą išsprendė geranoriškai ir Katyčių seniūnijoje.
Ministerija neskuba
Kiek prasčiau sekasi tuomet, kai riestasnukiai paliečia žieminių bulvių – topinambų laukus. Taip nutiko žinomam šios vertingos daržovės augintojui Povilui Gumbelevičiui, kuris ūkininkauja Švėkšnos ir Saugų seniūnijų laukuose. P.Gumbelevičius prarado 4 ha pasėlių ir prašė įvertinti patirtą žalą. Bet paaiškėjo, kad biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąraše topinambų apskritai nėra, todėl ir paskaičiuoti žalą nėra galimybių.
Komisija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad ši įvertintų P.Gumbelevičiui padarytus nuostolius arba nurodytų, kaip juos suskaičiuoti. Tačiau atsakymo negauta iki šiol, nors ūkininkas į Savivaldybę kreipėsi dar balandį. Tik pastarosiomis dienomis, pasak D.Lidžiaus, sulaukta keleto skambučių iš ministerijos šiuo klausimu.
Praregėti turėtų ir ministerijos
D.Lidžius neabejoja, kad šernai įsisuko ne tik į tų kelių bulvių augintojų, kurie kreipėsi į Savivaldybę, laukus. Tokių nukentėjusiųjų turėtų būti žymiai daugiau. Bet, matyt, visi likusieji kur kas lengviau rado kalbą su vietos medžiokliais, tad jiems nebeprireikė ieškoti užtarimo Savivaldybėje.
Komisijos pirmininkas pastebėjo, kad panašių skundų kasmet daugėja. Štai pernai tokių atvejų užfiksuota tik 2 ar 3, ankstesniais metais – dar mažiau. Specialistui aišku, kad dėl to kaltas ne tik kai kurių medžiotojų klubų narių abejingumas, yra ir kitų priežasčių.
Bene svarbiausia iš jų – įstatymų netobulumas. D.Lidžių stebina medžioklės įstatyme surašyta begalė draudimų medžioti daugybę rūšių žvėrių ir paukščių. Anot jo, gervių, žąsų, bebrų ir net suopių perteklius jau tapo pernelyg žymus.
„Nemažai ūkininkų jau nebepajėgia išsivalyti bebrų užtvenktų kanalų, žinoma atvejų, kai plėšrieji suopiai laisvai po gyvenvietes skraido ir net jose peri. Belieka laukti, kada jie ant galvos nutūps“, – piešia ūkininkams visai nepalankų vaizdą D.Lidžius.
Jo nuomone, nuknisti laukai, nulesti javų pasėliai ir dėl to smarkiai sumažėjęs derlius – ne tik savivaldybių, ūkininkų ar medžiotojų problema. Atkreipti ją dėmesį jau laikas ir Aplinkos ministerijos vadovams, ir aplinkosaugininkams, ir specialistams, sudarinėjantiems Raudonąją knygą. „Būtinai reikia didesnių kai kurių žvėrių ir paukščių medžioklės kvotų“, – reziumuoja specialistas.
Daug priklauso ir nuo ūkininko
D.Lidžius taip pat įsitikinęs, jog ir patys ūkininkai turėtų atidžiau rinktis vietą, kur sodinti ar sėti, apgalvoti, ar ji nebus patraukli laukiniams žvėrims. Pirmiausia save patį kaltinti turėtų ūkininkas, kurio už 5 kilometrų nuo bet kokių sodybų esančiame lauke pasodintas bulves nukasa šernai.
„Nereikia būti naiviais ir manyti, kad vešinčias bulves aptikę šernai susigės ir apsigalvos jas knisti, arba kad prie kiekvieno iš maždaug 5250-ies mūsų rajono ūkininkų laukų kiaurą parą imsis budėti medžiotojai“, – protina žemdirbius specialistas.
Pats D.Lidžius sako visada pamąstantis apie tai, kai renkasi, kur auginti vieną ar kitą kultūrą.
Be šio, baidyti laukiniams žvėrims jis žino ir kitų būdų. Žiemos pradžioje prisiperkantis petardų, o vasarą, maždaug kartą per savaitę, sprogdinantis jas savo pasėlių laukuose. Anot jo, tai gera prevencinė priemonė, nes gyvūnai nespėja priprasti prie tokių garsų ir parako kvapo, kuris ilgai neišsisklaido.
Šernai pergudrauja medžiotojus
Specialistui pritaria ir Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilutės skyriaus pirmininkė Nijolė Endrikaitienė. Anot jos, medžiokliai žino įstatymus ir jiems neprieštarauja, bet ne visada teisinga visą bėdą versti tik ant jų galvų.
Pavyzdžiui, būna atvejų, kai ūkininkai per vėlai praneša apie patirtą žalą, nes ir patys dėl įvairių priežasčių vėlai pastebi, kad per lauką praėjo kokia riestasnukių šeimyna ir apsčiai pridarė žalos.
Būna ir tokių atvejų, kai šernai pergudrauja medžiotojus: pastarieji sėdi pasalose iki pusiaunakčio, o žvėrys į lauką užsuka tik paryčiui.
N.Endrikaitienė irgi įsitikinusi, kad ūkininkai turėtų atidžiau pasirinkti laukus pasėliams ir dažniau juos apžiūrėti.