Dėl didesnių supirkimo kainų kovojantys ūkininkai džiugina šilutiškius

Dar praėjusį rudenį pradėjusios kristi pieno supirkimo kainos ir liūdnos prognozės, kad jos toliau kris, privertė šalies pieno ūkių šeimininkus imtis kardinalių veiksmų. Jau praėjusią savaitę tiek Lietuvos pieno gamintojai, tiek ir pamario krašto pienininkai susibūrė į akciją – pieną dalija gyventojams nemokamai arba tiesiog išpila į laukus.

Iki šiol už litrą pieno ūkininkai gavo nuo 32 iki 38 centų, smulkūs  – dar mažiau, apie 20 ct. Tuo tarpu pieno produktų kainos, kaip visi žinome, per pastarąjį pusmetį išaugo kone daugiausiai, vien už perdirbto pieno litrą parduotuvėje esame priversti mokėti daugiau nei 1 eurą. Tad nenorėdami nusileisti pieno supirkėjų savivalei, pienininkai pradėjo dalyti pieną žmonėms nemokamai. Tokios akcijos neaplenkė ir Šilutės.

Kas lėmė kainas?

Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje. Brangstančios žaliavos ir visame pasaulyje brangstančių pieno produktų kainos taip pat kyla ir Lietuvoje. Tačiau dėl didelės konkurencijos mūsų šalies vidaus rinkoje, kuriai netrūksta pieno gaminių, kainų augimas yra mažesnis, nei eksporto rinkose, kuriose pieno produktų trūksta.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasauliniu mastu lėtėja žaliavinio pieno gamyba – išaugusios pašarų, energijos bei kuro kainos. Pieno produktų gamintojai eksporto rinkose susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia sutrikdyta logistikos grandinė, apribotas konteinerių prieinamumas, augusios prekių transportavimo kainos.

Palaiko ūkininkus

Ženkliai kritusiomis pieno supirkimo kainomis pasipiktinę ūkininkai sako, kad kilo grėsmė ūkių išlikimui ir pradėjo stichiškas protesto akcijas.

Vieni pirmųjų Šilutėje į pieno už dyką dalijimo akciją stojo Šilutės Halės direktorius Laurynas Jaruškevičius ir pieno ūkio savininkas Tomas Skurdelis.  „Šilutės naujienų“ kalbintas L. Jaruškevičius sakė, kad palaiko ūkininkus ir ateityje kvies gyventojus dažniau į tokias akcijas.

Praėjusį šeštadienį prie Šilutės Halės buvo kviečiami gyventojai ateiti su savo tara ir pasiimti šviežio pieno. Vienintelė sąlyga – vienam žmogui ne daugiau kaip 5 litrai. Sulaukus gausybės žmonių, norinčių pasiimti pieno iš pirmųjų rankų, antplūdžio, akcija buvo tęsiama ir sekmadienį. Tuokart jau jungėsi ir daugiau ūkininkų. Jei per šeštadienio akciją šilutiškiams pienininkas T. Skurdelis išdalijo pusę tonos pieno, tai sekmadienį, prisijungus ir kitiems ūkiams, pieno buvo išdalyta dvi tonos.

Po surengtų akcijų prie Šilutės Halės, internete pasklido ir kiti Šilutės rajono pieno ūkių solidarūs kvietimai atvykti pas juos ir pasiimti nemokamai pieno.

Apie rengiamas pieno dalijimo akcijas žmonėms buvo iš anksto skelbiama socialinio tinklo „Facebook“ sukurtoje paskyroje „Šilutės šeimų klubas“. Pagal internautų komentarus buvo galima spręsti, kad tiek pienininkai, tiek eiliniai gyventojai parodė solidarumą. Suprasdami ūkininkų situaciją dėl menkstančių pieno supirkimo kainų, žmonės ragino vieni kitus palaikyti pienininkus ir už gautą pieną simboliškai jiems paaukoti.

Pirmadienį Šilutės turgaus aikštėje pieną tiesiai iš pienovežio už Ačiū dalijo žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario pienas“. Pieno laukdami šilutiškiai į ilgą eilę rikiavosi dar porą valandų iki žadėtos akcijos. Antradienį irgi dar gerokai iki pažadėtos valandos būrelis vietinių jau ir vėl būriavosi prie Šilutės Halės. „Lauksim pienelio“, – neslėpė jie.

Kasdien vis daugiau ir daugiau pienininkų besijungiant į akciją didžiulio palaikymo jie sulaukia ir iš kitų profesijų atstovų. Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi raginimu nebepirkti pieno produktų iš prekybos centrų, o pieną įsigyti tiesiai iš pienininkų. Žmonės dalijasi, kad įsigijo ne tik puikios kokybė pieno, bet ir džiaugsmu, jog patys jį raugins, gamins varškę ar kitus produktus. Ir visa tai – iš natūralaus, ne perdirbto pieno, kurio gaminiai prekyvietėse kainuoja keleriopai brangiau.

Kviečia atkreipti dėmesį

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų,  Lietuvos pieno gamintojai vasario 6-ąją visoje šalyje  organizavo akciją „Kas didesnis Skrudžas: prekybininkas ar perdirbėjas“.

Akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aukštas pieno produktų kainas parduotuvėse ir neregėtas žemumas pasiekusias pieno supirkimo kainas bei pradėti dialogą su perdirbėjais ir pardavėjais, kad kainų sąžiningumas būtų užtikrintas visuose lygmenyse.

Vasario 6 d., pirmadienio akcijos metu ūkininkai rinkosi prie  pagrindinių pieno perdirbėjų („Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“, „Rokiškio sūris“, „Marijampolės pieno konservai“, „Vilkyškių pieninė“) ir prekybininkų (Lidl, Maxima, Iki, Norfa, Rimi) administracijos pastatų bei statė simbolinius žalius kryžius.

Ministras žada pokyčius

Po nuvilnijusio pieno ūkių protesto, rengiamų akcijų ir gyventojų visuotinio palaikymo, „tamsiame ūkininkų danguje“ matyti pragiedruliai. Anot Lietuvos Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, dėl ženkliai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų susidariusi padėtis pieno sektoriuje bus sprendžiama keičiant teisės aktus bei kitomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis.

Nuo paėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl ženkliai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose. Lietuva eksportuoja iki 70 procentų pieno produkcijos.

Taip pat pastaruoju metu ėmė mažėti pieno produktų vartojimas ir vidaus rinkoje. Dėl šių priežasčių sumažėjus mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose. Be to, naujos produkcijos gamybą stabdo rinkų ir kainų neapibrėžtumas.

„Nesutinkame, kad dėl šios padėties nukentėtų silpniausia pieno produktų gamybos grandis – pieno ūkiai. Jiems gresia skaudžiausios pasekmės – veiklos atsisakymai ir bankrotai. Ypač tai aktualu turintiems finansinių bei europinės paramos įsipareigojimų, nebaigusiems investicinių projektų. Jau dabar aišku, kad tokia padėtis taptų nepakeliama mažiesiems pieno ūkiams. Todėl rinkų ir kainų svyravimų našta privalo vienodai dalintis visi – pieno gamybos, perdirbimo ir prekybos grandinės dalyviai“, – tokį pranešimą dabar jau išplatino ministras K. Navickas.

Anot ministro, artimiausiu metu bus inicijuojami teisės aktų keitimai, kuriais būtų siekiama, kad:

  • žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas;
  • kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs, sąžiningi ir visiems suprantami;
  • žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.

Taip pat neatidėliojant bus peržiūrimi pieno ūkių investiciniai projektai, kad dėl susidariusios padėties jie nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku.

Šiuo metu lengvatinės paskolos iki 200 000 Eur teikiamos kartu su investicinio projekto įgyvendinimu.

Parengtas įsakymo projektas, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis iki 200 000 Eur lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.

Negavusiems investicinės paramos, galės būti teikiama iki 200 000 Eur lengvatinė paskola investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.

Įgyvendinantiems investicinį projektą – fermos statybas, numatyta galimybė bendrą statybų įkainį skaidyti į atskirus įkainius pagal atliekamus darbus, pavyzdžiui, panaudojus paramą ir įrengus pamatus, atitinkamai parama būtų skaidoma sienoms ar stogui įrengti ar kitiems darbams. Taip palengvinama galimybė pretenduoti į bankų paskolas.

UAB ,,Žemė ūkio paskolų garantijų fondas” jau teikia garantijas pieno gamintojams už paskolas ar lizingo paslaugas, kurie nuo 2022-02-01 iki paraiškos pateikimo patyrė sunkumų. Svarstoma galimybė teikti garantijas veiklai palaikyti perfinansuojant jau paimtus kreditus investiciniams projektams įgyvendinti.

Artimiausiu metu pieno gamintojai galės pasinaudoti valstybės parama teikiant lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui papildyti. Paskolos trukmė – iki 6 metų, taip pat numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų, o metinė palūkanų norma nustatyta nuo 1,28 proc. iki 3,03 proc.

Žemės ūkio ministerijoje jau numatyti ir susitikimai su modernizavimo projektus įgyvendinančiais ūkininkais – bus tariamasi dėl pagalbos priemonių, vykdant kreditinius įsipareigojimus, t. y. grąžinant paskolas ar atsiskaitant už lizingo paslaugas.

Taigi, trūkus ūkininkų kantrybei, žiūrėk, ir pajudės ledai…