Dėl kiaulių maro ir paukščių gripo grėsmių griežtėja saugumo reikalavimai

veterinarijos problemos jasaitis vytautasŠyšos kaimo pievose aptikta negyva gulbė ne be reikalo ant kojų sukėlė Šilutės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus. Šiuo metu, kai vyksta didysis paukščių migravimo metas, daugelyje šalių užfiksuota pavojinga ir greitai plintanti liga – paukščių gripas – gali bet kada mus pasiekti. Daugėja saugos reikalavimų ir kiaulininkystės ūkiams. Juolab kad kiaulių maro židiniai jau užfiksuoti didžiojoje Lietuvos dalyje: nuo rytinių rajonų iki centro.

Tuo rimtai susirūpinti turi ir pamariškiai, nes vienas iš artimiausių afrikinio kiaulių maro (AKM) židinių jau užregistruotas Kauno rajone, o Jurbarko rajono dalis patenka į I padidintos rizikos zoną.

Kiaulių maras plinta

Šilutės VMVT specialistai seniūnijų atsakingus darbuotojus sukvietė į mokymus, kad suteiktų informacijos apie AKM sklaidą mažuose kiaulių ūkiuose.

„Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje pasiekė šalies vidurį. Iš viso šiemet Lietuvos laukinėje faunoje užregistruotos 37 vietos, kuriose nustatytas AKM, Latvijoje – 188, Estijoje – 291, Lenkijoje – 3“, – sakė Šilutės VMVT viršininko pavaduotojas Vytautas Jasaitis.

VMVT direktorius J.Milius yra pasirašęs sprendimą, kuriuo siekiama užkirsti ar bent pristabdyti galimą kiaulių maro plitimą, įgyvendinti biosaugos reikalavimus ir  mažuosiuose kiaulininkystės ūkiuose, kuriuose laikoma ne daugiau kaip 10 penimų kiaulių (skerdimui ar savo reikmėms), ir laikančiuose iki 2 paršavedžių su arba be prieauglio ir 1 suaugusį kuilį, kuris gali būti naudojamas tik toje pačioje laikymo vietoje (laikomoms paršavedėms kergti).

Lankysis mažuosiuose ūkiuose 

Susitikime Šilutės VMVT specialistai informavo, kad už žemės ūkio srities kontrolę atsakingi savivaldybių administracijų darbuotojai netrukus turės apsilankyti mažuosiuose kiaulininkystės ūkiuose, kurie bus išvardinti VMVT teritorinių padalinių pateiktame sąraše. Apsilankymo metu seniūnijų darbuotojai turės įvertinti, ar ūkiuose laikomasi Prevencinių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti mažą kiaulininkystės ūkį nuo AKM viruso.

Pasak V.Jasaičio, atsakingi seniūnijų darbuotojai, lankydamiesi mažuose kiaulininkystės ūkiuose, privalės dėvėti vienkartinius drabužius ir avėti vienkartinius antbačius. Svarbu tai, kad atvykusieji į ūkį atlikti patikrą dėl saugumo negali eiti į kiaulių laikymo patalpas, o situaciją privalės įvertinti iš kiaulių laikytojo žodžių.

Atlikę patikrinimą darbuotojai dalins VMVT parengtas atmintines, primins ūkininkams jų pareigą užtikrinti biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose laikymąsi.

Seniūnijų darbuotojai užpildys specialius klausimynus, su  jais pasirašytinai supažindins mažų kiaulininkystės ūkių atsakingus asmenis.

Jei bus nustatyta, jog kuriame nors ūkyje nevykdomi būtini reikalavimai, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo apsilankymo ūkyje seniūnijų darbuotojai privalės apie tai informuoti VMVT teritorinį padalinį.

Taip pat jie privalės užtikrinti, kad VMVT teritoriniams padaliniams elektroniniu paštu iki kiekvieno mėnesio 10 d. būtų pateikta ataskaita.

Kaip žinia, visi smulkieji kiaulių laikytojai kiekvieno metų ketvirčio pirmąjį mėnesį privalo deklaruoti laikomas kiaules.

Siekiant užkirsti kelią galimam AKM plitimui, mažųjų bandų šeimininkai, remdamiesi VMVT teritorinio padalinio pateiktu Neatidėliotinų priemonių plano pavyzdžiu, turės parengti ir neatidėliotinų priemonių, vykdomų kiaulių laikymo vietoje AKM programą.

Pasak V.Jasaičio, seniūnijų darbuotojai patikrins 171 bandą. Į likusias – stambiąsias ir didžiausią rizikos galimybę turinčias bandas, kurioms taikomi dar griežtesni biologinio saugumo priemonių reikalavimai, atvyks patys Šilutės VMVT specialistai.

Kaip sakė pašnekovas, kovo 9 dienos duomenimis, rajone buvo deklaruotos 328 ūkių bandos, kuriose iš viso laikoma 17 986 kiaulės.

Su biologinio saugumo reikalavimais ir paskutiniais pakeitimais, taikomais mažiems kiaulininkystės ūkiams, atsakingi asmenys gali susipažinti 2015 m. balandžio 1 d. patvirtintame Komisijos įgyvendinimo sprendime.

Naujos saugumo priemonės ir paukščių augintojams

Pasak V.Jasaičio, nuo gegužės 1 d. įsigalioja nauji biologinio saugumo priemonių reikalavimai ir paukštininkystės ūkiams. Jie parengti vadovaujantis LR veterinarijos įstatymu, atsižvelgiant į didelio patogeniškumo paukščių gripo epizootinę situaciją Azijos, Amerikos ir Europos žemynuose ir siekiant užkirsti kelią paukščių užkrečiamųjų ligų patekimui į paukštininkystės ūkius.

Nauji netrukus įsigaliosiantys biologinio saugumo priemonių reikalavimai bus taikomi veterinarinį patvirtinimą turintiems paukštininkystės ūkiams. Šilutės rajone tokių keletas: AB „Kaišiadorių paukštynas“ Leitgiriuose, kur laikoma daugiau kaip 270 tūkst. mėsinių broilerių, N.Adomaitienės ūkis Ventėje, kuriame rypauja nuo 3 iki 8 tūkst.
ančių, ir UAB „Vilkyčių mėsa“ bei UAB „Vilkyčių paukštynas“, kur abiejuose laikoma per 300 tūkst. dedeklių.

Šių ūkių šeimininkai ir darbuotojai turės vadovautis VMVT direktoriaus 2015  m. spalio 30  d. įsakymu „Biologinio saugumo priemonių reikalavimai paukštininkystės ūkiams“.

Viename iš įsakymo papildymų nurodoma, kad jei naminiai paukščiai laikomi lauke, visi lesinimo įrenginiai, lizdai ir kita įranga turi būti paukštidės viduje, o aptvarai turi būti įrengti taip, kad juose laikomi naminiai paukščiai negalėtų prieiti prie galimo užkrato šaltinių – šalutinių gyvūninių produktų ir kitų atliekų, mėšlidžių, paviršinių vandens telkinių.