Tai parodė Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro tyrimas, kurio metu apklausti 1027 daugiau nei metus užsienyje gyvenantys lietuviai. Yra ir priežastis, traukianti sugrįžti – 76 proc. apklaustųjų teigė, kad gyvendami Lietuvoje jaustųsi geriau, nes čia gyvena draugai ir artimieji.
Jovita Sandaitė, IOM projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė, pastebi, kad daug emigrantų mano, kad užsienyje įgytą darbinę patirtį sėkmingai panaudotų Lietuvoje. Tyrimo metu atlikti ir interviu su emigrantais ir žmonėmis, susiduriančiais su grįžusiais renkantis būstą, įsidarbinant, vaikams integruojantis švietimo sistemoje. Jų vertinimu, kartais grįžtantieji per daug nuogąstauja dėl suprastėsiančios finansinės padėties – Lietuvoje atlyginimai išties mažesni, bet mažesnės ir pragyveno išlaidos. Kitos sritys – būstas, darbas ir vaikų integracija į švietimo sistemą.
„Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko teigimu, emigrantai vertina daugiakultūrinę aplinką ir pasaulietišką bendravimą Vakarų šalyse. Tai svarbiausias nematerialus dalykas, kurio, jų manymu, jie netektų grįžę į Lietuvą. Tačiau dauguma išvykusių grįžta į jiems pažįstamą sociumą, čia turi artimųjų, todėl bendravimo skirtumai pernelyg nesijaučia. Daugiau problemų gali kilti grįžus kartu su užsieniečiu gyvenimo partneriu. Tuomet sėkmingai integracijai svarbu dar iki grįžimo įvertinti ar naujoje aplinkoje bus kalbančių partneriui suprantama kalba, kokios jo ar jos įsidarbinimo galimybės, ar gyvenamojoje vietoje yra partneriui(-ei) kultūriškai artimų žmonių.
Gyvenamosios vietos, įsidarbinimo ir vaikų integracijos klausimai susiję – grįžtant į gimtinę emigrantams dažnai nekyla klausimų dėl būsto, nes jį jau turi arba gali įsigyti, tačiau rajonuose siauresnės darbo pasirinkimo galimybės. Didmiesčiuose lengviau rasti pageidaujamą darbą, tačiau sunkiau įsigyti būstą. Lietuvoje yra daug vaikų integracijos į švietimo sistemą projektų, tačiau išbaigto sisteminio modelio nėra, todėl svarbu iš anksto domėtis galimybėmis.
I. Zokas atkreipia dėmesį į biurokratiją, kurią kaip vieną iš grįžimą stabdančių dalykų įvardijo 36 proc. apklaustųjų. Nors Lietuvos biurokratinės sistemos sudėtingumą linkę neigiamai vertinti ir emigrantai, ir čia gyvenantieji, valstybių be biurokratijos nėra, tad keičiant šalį, reikia nusiteikti nepatogumams. Be to, įsibėgėja ir vieno langelio principu veikianti sistema bei atskiros inciatyvos, kaip „Renkuosi Lietuvą“. Daugiausia sunkumų kyla nusprendusiems grįžti spontaniškai. Tinkamas pasiruošimas susideda iš vizijos, įsidarbinimo ar kitų savirealizacijos idėjų apsvarstymo. Būtinas ir nusiteikimas, jog su trumpalaikiais nepatogumais teks susidurti.