Kasmet trečiasis lapkričio ketvirtadienis (šiemet – lapkričio 21 d.) skelbiamas Tarptautine nerūkymo diena. Šią dieną minėti inicijuoja Tarptautinė kovos su vėžio liga draugija, daugelio pasaulio šalių gydytojai onkologai.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tikslas – priminti, jog tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas yra svarbiausias faktorius, sukeliantis lėtines neinfekcines ligas.
Tyrimų duomenimis, apie 13 mln. Europos Sąjungos (ES) gyventojų kenčia dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurias sukelia rūkymas. 29 proc. ES gyventojų rūko ir dėl šio žalingo įpročio apie 700 000 jų kasmet miršta.
ES kasmet išleidžia 25,3 mlrd. eurų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti ir 8,3 mlrd. eurų prarandama dėl tabako vartojimo sukeltų nuostolių: mirčių, ankstyvos pensijos, nedarbingumo ir kt.
Kaip kenkia rūkymas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, jog pernelyg ankstyvos mirties ir daugybės lėtinių ligų galima išvengti, nepradėjus rūkyti ar nustojus vartoti tabaką. Kaip rodo apklausos, trys iš keturių vartojančiųjų tabaką norėtų pakeisti tokį savo elgesį, tačiau dėl stiprios fiziologinės ir psichologinės priklausomybės tik 7 proc. geba savarankiškai, be kitų pagalbos visiškai atsisakyti rūkymo.
Kiek laiko turi praeiti, kad organizmas išsivalytų nuo kenksmingų medžiagų?
Tyrimų duomenimis, po 12 valandų anglies monoksido arba smalkių (sukeliančių deguonies trūkumą organizme) kiekis kraujyje sumažėja iki normalaus lygio.
Daugelis tabaką vartojančių asmenų mano, kad po ilgalaikio rūkymo pakenkimai sveikatai negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės.
PSO praneša, jog metus rūkyti:
* po 20 min. sumažėja širdies susitraukimų skaičius, o kraujo spaudimas sunormalėja;
* po 2-12 savaičių pagerėja kraujo apytaka bei kvėpavimo funkcijos;
* po 1-6 mėnesių silpnėja arba išnyksta varginantis kosulys, dusulys, kurį sukelia rūkymas;
* po 1 metų perpus sumažėja rizika susirgti širdies ligomis;
* po 10 metų perpus sumažėja rizika susirgti plaučių vėžiu;
* taip pat sumažėja kitų vėžinių susirgimų rizika, palyginti su rūkančiaisiais.
Pasyvus rūkymas, kai rūkančiojo iškvėptus tabako dūmus įkvepia kitas asmuo, kasmet pražudo apie 600 000 žmonių.
PSO duomenimis, trečdalis pasyvaus rūkymo aukų yra vaikai, kurie dažnai priversti kvėpuoti tėvų iškvėptais tabako dūmais. Valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui.
Bristolio universiteto tyrimais nustatyta, jog viena cigaretė sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę 11 minučių.
Mesti rūkyti niekada nevėlu, kadangi tokio poelgio nauda sveikatai akivaizdi.
PSO skelbia, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo labiau gali pailginti savo gyvenimo trukmę:
* metus rūkyti maždaug 30 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja iki 10 metų;
* metus rūkyti maždaug 40 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 9 metais;
* metus rūkyti maždaug 50 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 6 metais;
* metus rūkyti maždaug 60 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 3 metais.
Pažeidžiamiausias – jaunimas
Tyrimų duomenimis, kuo jaunesnis žmogus pradeda rūkyti, tuo greičiau vystosi priklausomybė nuo tabako:
* pradėjus rūkyti 15 metų, priklausomybė išsivysto po 15 mėnesių;
* pradėjus rūkyti 10 metų, priklausomybė išsivysto po 15 savaičių;
* nepradėjus rūkyti iki 25 metų, dažniausiai iš viso nepradedama rūkyti!!!
Tam, kad vaikas nepradėtų rūkyti, 2009-2011 m. „Mentor Lietuva“ atlikto tyrimo duomenimis, didelę įtaką turi šeima. Tyrimas atskleidė, kad rūkymas glaudžiai susijęs su santykiais ir atmosfera šeimoje – daugiau nei pusė vaikų, auginamų rūkančių tėvų, taip pat rūko. Be to, 13-14 m. amžiuje rūkančių vaikų skaičius padidėja net 4 kartus.
Taigi tėvų asmeninis nerūkymo pavyzdys, vaiko neslopinimas sprendžiant paauglystės klausimus (kaip rengtis, su kuo draugauti, kokios muzikos klausytis ir pan.) ir vaiko išankstinis paruošimas atsisakyti cigaretės gali padėti užtikrinti, kad vaikas nepradės rūkyti.