Dėl sūrėjančio Kuršių marių vandens žuvys traukiasi į Kaliningrado pusę

sysos zuvys dusta rolandoNors Kuršių marių sūrėjimo reiškinys žinomas seniai, koks jo daromas poveikis aplinkai, žuvų populiacijoms mokslininkai iki šiol vieningo atsakymo neturi. Specialistai ramina, kad druskėjimo procesas vyksta nedrastiškai, tačiau pripažįsta, kad šio reiškinio poveikis žuvims dar kelia daug klausimų.

Savo ruožtu Kuršių marių žvejai skaičiuoja, kad jų sugaunamų laimikių kiekis dėl sūrėjančio marių vandens sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Daugiausiai nuostolių patiria žvejai

„Pagrindinė priežastis, kodėl marios sūrėja, klimato kaitos pokyčiai. Stiprėja vakarų vėjai, kurie sukelia patvankas – vandens lygio pakilimus pakrantėje. Dėl to vanduo iš jūros plūsta į marias“, – aiškino Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas L.Ložys. Jo teigimu, vandens įtekėjimą į marias palengvino ir Klaipėdos įplaukos kanalo pagilinimas.

Jam pritarė ir Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų departamento direktorius Algirdas Stankevičius, sakydamas, kad sūrėjimas Kuršių mariose vyksta nuolat, kai iš Baltijos jūros vanduo įteka į Kuršių marias.

„Situacija šiandien tokia, rytoj – kitokia. Tam,kad padarytume kažkokias išvadas, reikia įvertinti meteorologines sąlygas,kokios jos buvo vienais ar kitais metais, reikia pasižiūrėti daugiamečius rezultatus“, – sakė A.Stankevičius.

Mūsų žuvis – starkius, ešerius ar kitas gėlavandenes rūšis – randame ir jūroje, nes dalis jų populiacijų šiltuoju metų laiku migruoja iš marių į jūrą. Žmogui turėtų kilti natūralus klausimas, jeigu druskėtas vanduo yra blogis, kodėl žuvys migruoja į jūrą?
L.Ložys

L.Ložys atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūra, kurios vanduo retkarčiais plūsta į marias, tėra nedaug sūri. Jos druskingumas siekia 6-7 promiles, todėl toks vanduo yra tinkamas gyventi daugeliui gėlavandenių žuvų rūšių.

Anot specialisto, Kuršių marių sūrėjimo problema aktualiausia žvejams, nes kai kuriose žvejybos vietose, anot jų, sumažėjo žuvies.

„Žvejai kelia triukšmą, kad mažėja laimikiai, nukenčia jų žvejybos įrankiai. Taip, laimikiai yra mažesni šiaurinėje marių dalyje, bet nėra padaryta išsamios studijos, kaip yra su laimikiais, kitose marių dalyse. Žuvys dėl to, kad plūsta vanduo iš Baltijos jūros nemiršta, jos plaukia kitur. Gali būti taip, kad ties Juodkrante, Dreverna kai kada žvejų laimikiai yra menkesni, bet ar jų nedaugėja kitose marių dalyse – ties Nida, Vente?“ – retoriškai klausė L. Ložys.

„Yra šnekų, nors aš pats savo akimis nemačiau, kad ties Atmatos žiotimis žvejai pagauna plekšnes, kurios yra sūraus vandens žuvys. Vandens mėginių ėmę nesame, kreivių neturime braižę“, – situaciją komentavo Nemuno deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis.

L.Ložys siūlė, kad reikėtų atlikti išsamią analizę, pasižiūrėti, kokie yra žvejų laimikiai skirtingose akvatorijose plūsmo metu ir tik tada daryti bendras išvadas. Juk gali būti, kad dėl žuvų migracijos „juodkrantiškiai kenčia, o kiti žvejai išlošia“.

Žvejų atstovas: laimikių kiekiai sumažėjo 25 proc.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ narys Algimantas Dirsė patvirtino, kad Kuršių marių žvejai iš tiesų patiria nuostolių. Dėl sūrėjančio marių vandens, anot jo, žuvys traukia link Kaliningrado.

„Kuršių marios iš tiesų sūrėja ir mūsų žvejams yra nuostolis. Preliminariai žvejų laimikiai yra sumažėję apie 25 proc”, – sakė A.Dirsė.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://grynas.delfi.lt/aplinka/del-surejancio-kursiu-mariu-vandens-zuvys-traukiasi-i-kaliningrado-puse.d?id=60088349#ixzz2DbT3OYZB

Jis tikino, kad žuvų ties Nida, ar Vente nepadaugėjo: „Jeigu jas stumia sūrus vanduo, tai stumia ištisai. Šiais metais buvome susitikę su Kaliningrado žvejais, netgi jie pradėjo jausti Kuršių marių sūrėjimą“.

A.Dirsė patvirtino, kad 2006-2007 m. Žemės ūkio ministerijos nutarimu, buvo išmokėtos kompensacijos žvejams už jų patirtus nuostolius dėl nesugautos žuvies, tačiau tai buvo tik vienkartinės išmokos. Be to, jos buvo skirtos tik žvejams iki Juodkrantės.

„Bet nuostolis yra ne tik tiems žvejams. Turėtų būti visiems, galima būtų paskaičiuoti proporcingai, vieniems vienaip, kitiems kitaip, bet sumoje  turėtų būti visiems“, – sakė „Lampertra“ narys.

A.Dirsė teigė, kad žvejai kažkur kitur žvejoti dėl sumažėjusių žuvų kiekio negali: „Jie toliau žvejoja, tačiau jaučia žuvies kiekio sumažėjimą. Kad sugautų tokį patį kiekį, reikia daugiau įdėti pastangų – daugiau plaukti žvejoti, daugiau sugaišti laiko ir t.t. Kur tu čia išplauksi, mūsų yra vienas trečdalis marių, niekur kitur negalime pabėgti“.

Žuvys baidosi ne druskingumo, o šalto vandens?

Žuvys. / Simonos Pužaitės (silutesnaujienos.lt) nuotr.Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas L.Ložys sako, kad tokios žuvys kaip starkiai, karšiai, ešeriai, kuojos, gyvenantys Kuršių marių vandenyse, veisiasi ir Estijos, Suomijos, Švedijos pakrantėse, o ten vanduo sūresnis nei Kuršių mariose. Tai kelia tam tikrų klausimų.

„Gėlavandenės žuvys puikiausiai kaimyninėse šalyse gyvena jūroje ir nieko joms neatsitinka. Mūsų žuvis – starkius, ešerius ar kitas gėlavandenes rūšis – randame ir jūroje, nes dalis jų populiacijų šiltuoju metų laiku migruoja iš marių į jūrą. Žmogui turėtų kilti natūralus klausimas, jeigu druskėtas vanduo yra blogis, kodėl žuvys migruoja į jūrą?

Mūsų laboratorijoje yra padaryti preliminarūs elgsenos reakcijų eksperimentai, kaip žuvys reaguoja į druskėtą vandenį ir į skirtingą vandens temperatūrą. Kaip taisyklė kuojų ir ešerių reakcija į druskėtą vandenį, jeigu jis yra tokios pat temperatūros, kurioje žuvys adaptuotos gyventi, yra neutrali arba teigiama. Tai reiškia, kad jeigu žuvis gali pasirinkti, ji dažnai renkasi druskėtą vandenį. Akvakultūroje yra plačiai žinoma, kad jeigu žuvys patiria stresą, pavyzdžiui, pervežant, joms reikia padaryti druskėtą vandenį ir jis padės pakelti joms stresą“, – dėstė L.Ložys.

Kaip pasakojo specialistas, eksperimento metu tirta žuvų reakcija į vandens pokyčius parodė tokius rezultatus: „Jeigu žuvys yra adaptuotos gyventi prie 18 laipsnių ir staiga mes paleidžiame 12 laipsnių vandenį – žuvys bėga, kiek tik gali. Šaltas vanduo joms netinka“.

Šis eksperimentas, anot L.Ložio, galėtų būti pritaikytas ir paaiškinant reiškinius, vykstančius Kuršių mariose. Žuvų migraciją iš vienų Kuršių marių akvatorijų į kitas gali lemti ne vandens sūrumas, o pasikeitusi jo temperatūra:

„Kai iš jūros plūsta vanduo, ypač šiltuoju metų laiku, jis plūsta šaltesnis negu yra mariose ir dėl to žuvys bėga iš akvatorijų, kur jis šaltas. Bėga ne dėl to, kad jis lengvai druskėtas, o todėl, kad jis galbūt yra kitokios temperatūros“, – dėstė Jūros ekologijos laboratorijos vadovas.

Kitas dalykas, kurį akcentavo pašnekovas, procesai vykstantys su vandens bestuburiais, kurie yra žuvų maistas.

„Visiškai neįsivaizduojame, kaip šitie organizmai reaguoja. Pavyzdžiui, dreisenų, kurias maistui naudoja kuojos, net ir nedidelio druskingumo jūroje, nėra. O Kuršių mariose yra. Nežinome ir kaip žuvų lervutės ikrai perneša nedidelį druskingumą. Gali būti viskas gerai, o gali ir nebūti. Gali vėlgi būti esmė temperatūroje, o ne druskingume. Gali būti tokių aspektų, kurių mes dar nežinome“, – kalbėjo L. Ložys.

Lieka daug neatsakytų klausimų

Svarstydamas apie ateities perspektyvas, L.Ložys teigė, kad prieš vakarų vėją nepapūsi. Dėl to esą reikėtų labai atsargiai vertinti ir siūlymus negilinti Klaipėdos uosto įplaukos. Kol nėra aiškių faktų – sunku daryti ir išvadas.

„Vėjo problemos neišspręsime. Negilinti uosto? Įdomu, kiek tai Lietuvai kainuotų? – klausė Jūros ekologijos laboratorijos vadovas. – Jei būtų akivaizdu, kad dėl vandens, plūstančio į marias, mes gauname 34 promiles druskingumo ir išnuodijame visas savo žuvis, tada klausimas būtų rimtas. Dabar taip, įtekėjo vanduo, žuvys nuplaukė link Nidos, ar Ventės ir dėl to mes uosto negiliname? Yra daug niuansų, kurių mes gal dar ir nežinome, bet kad kažkas drastiško vyktų – negaliu taip pasakyti, nes neturiu tokių faktų“.

grynas

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.