Vienas iš ugdomųjų laisvalaikio leidimo būdų yra dėlionė. Kodėl šį užsiėmimą taip myli vaikai ir suaugusieji? Jeigu pasiteirautume psichologų, išgirstume daugybę teigiamų argumentų, tačiau pamąstykime kartu – kodėl detalių dėliojimas ir sujungimas į vientisą paveikslą taip įtraukia.
Turbūt dauguma iš jūsų esate metę sau iššūkį ir įsigiję dėlionę (ang. Puzzle), iš daugybės smulkių detalių, praleidote sunkiai įvardinamą skaičių valandų, kol įgyvendinote tikslą. O kiek kartų esate nusprendę tiesiog nebaigti ir garsiai keiksnojote, kad tikrai jums nereikėjo tūkstančio ar daugiau detalių paveikslo? Tačiau po šių silpnumo akimirkų ir gero poilsio, jau kitos darbo dienos metu, mintimis skriedavote prie nebaigtos dėlionės ir viduje kirbėdavo tik vienintelis troškimas – pagaliau pamatyti vientisą vaizdą, savo nuostabų kūrybos rezultatą.
Dėlionė sujungia kūrybos azartą, aistrą ir loginį mąstymą. Tai tarsi gyvenimas – dar būdami maži gauname iš aplinkos labai daug informacijos, kurią turime surūšiuoti ir panaudoti tikslingai, kad pamatytume tokį pasaulį, kokias jo detales gavome.
Dėlionės vaikų ugdymui
Ar žinojote, kad dėlionės rinkimas aktyvina abu smegenų pusrutulius? Kaip žinome, viena smegenų dalis yra atsakinga už loginį mąstymą, kita už kūrybiškumą. Todėl vaikučiams jau nuo dvylikos mėnesių rekomenduojama išmėginti šį puikų žaidimą, kuris lavina spalvų ir formų atpažinimą, jų derinimą bei stimuliuoja smulkiąją motoriką.
Internetinės parduotuvės Kenditoys.com konsultantai pataria dėliones vaikui rinkti pagal amžių ir individualius gebėjimus. Jeigu žaidimą pirmą kartą nupirksite trimečiui, verčiau rinkitės skirtą dvimečiui, nes pirma lengviau įgyvendinta užduotis suteiks pasitikėjimo bei skatins imtis jau sudėtingesnio varianto. Taip ugdomi praktiniai įgūdžiai. Jei vaikas pirmos užduoties metu nusivils savimi, daugiau nebenorės dėlionės.
Tikėtina, kad bet kurį iš mūsų, nedėliojusi smulkių detalių nuo ankstyvos vaikystės apniktų neviltis įsigijus dėlionę, susidedančią iš dviejų tūkstančių smulkių detalyčių. Todėl būkime atidūs, realiai įvertinkime atžalos galimybes ir šiek tiek padėkime, jei vaikas to prašo.
Dėlionės reikalauja dėmesio ir susitelkimo, todėl ugdoma koncentracija ir strateginis mąstymas. Šiek tiek paūgėjusį vaiką pamokinkite planavimo gudrybių. Pavyzdžiui, parodykite kaip galima suskirstyti detales pagal spalvas ar kitus požymius, padėkite visas atversti, kad nei viena detalė neliktų paslėpta. Tuo pačiu pasiūlykite laikytis tvarkos, nes plačiai išsklaidytos po viso kambario grindis detalės – tikrai nepalengvins proceso.
Ką daryti, jeigu vaikas dėliodamas prarado motyvaciją
Tokių silpnumo akimirkų pasitaiko visiems, kuomet dėl fizinio ir psichologinio nuovargio norisi viską mesti. Jei taip nutiko, neverskite vaiko užbaigti bei nepriekaištaukite, kad jis taip ir gyvenime nieko nepadaro iki galo. Antraip tikrai taip ir bus. Ramiai pritarkite, kad taip dabar yra sunku, tačiau tik dėl to, kad jau daugiau kaip valandą sėdi galbūt ne itin patogiai, todėl pavargo kūnas ir akytės. Padėkite susitvarkyti, taip, kad neiširtų surinkta dalis ir akcentuokite, jog pailsėjęs tikrai taps linksmesnis ir kur kas lengviau ras reikiamas detales.
Jeigu vaikas prarado bet kokį norą rinkti, kai pailsės pakvieskite kartu pamąstyti. Pavyzdžiui, kas būtų, jeigu mama gamindama valgyti pavargtų ir paliktų nuskustas, bet neišvirtas bulves, arba tėtis rinkdamas naują lovytę ar kitą vaikui svarbų daiktą, nuspręstų nebaigti. Nešantažuokite, nemanipuliuokite, tiesiog paskatinkite pamąstyti apie iki galo atliktų darbų svarbą. Šią pamoką turi išmokti visi dar ankstyvoje vaikystėje, antraip visą gyvenimą mesime anksčiau laiko neįgyvendintus planus ir svajones.
Kenditoys.com konsultantai rekomenduoja leisti vaikui rinktis pačiam dėlionę pagal patinkantį piešinėlį, tačiau subtiliai patarti atsižvelgti į dėlionės sudėtingumą. Nereikėtų nuvertinti vaiko galimybių ir jų pervertinti.