Trečdalis rajono naujagimių pernai gimė emigrantų šeimose
Sakoma, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį. Tačiau ši taisyklė negalioja Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui (CMS).
Čia statistiniai rodikliai apžvelgiami kiekvieną mėnesį, o kiekvienų metų pradžioje pateikiama lyginamoji paskutinių dvejų metų statistika. Tad kokiais gimstamumo, mirtingumo, santuokų ir ištuokų rodikliais išlydėjome 2012-uosius?
Pasak CMS vedėjos Lilijos VALAITIENĖS, džiugina tai, kad pastebimai išaugo santuokų ir gimusių vaikų skaičius. Nors praėjusiais metais, palyginti su 2011-aisiais, skyrėsi mažiau porų, L.Valaitienė atkreipė dėmesį į vieną skaičių: belieka spėlioti kodėl, tačiau skirtingais gyvenimo keliais nusprendė pasukti daugiau šeimų, santuokoje išgyvenusių nuo 25 iki 50 metų.
Gimimo vieta – pasirinktinė
Pernai, palyginti su 2011 m., įregistruota net 40 naujagimių daugiau – 581. Persvarą savo naudai po metų pertraukos ir vėl susigrąžino naujagimės mergaitės. Jų ir berniukų santykis pernai buvo 296:285.
Kone trečdalis mažųjų Šilutės rajono gyventojų gimė užsienyje dirbantiems ir gyvenantiems tėvams – net 185. Tuo tarpu užpernai užsienyje apskaitytų gimimų buvo kiek mažiau – 140. Daugiausia šilutiškių gimsta Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kiek mažiau – Švedijoje ir Vokietijoje, o praėjusiais metais prie šio sąrašo prisidėjo ir Norvegija.
„Gaila, tačiau taip pat daugėja vaikų, gimusių ne santuokose, nors man visada atrodo, kad tai yra toks rodiklis, kuris turėtų mažėti. Juo labiau kad santuokų skaičius auga. Didžioji dalis vaikų, kuriems nustatoma tėvystė, gimsta būtent užsienyje. Vienišų mamų skaičius kasmet lieka panašus“, – pasakojo CMS vedėja.
L.Valaitienė pastebėjo, kad dažnai tėvai, registruodami vaiko gimimo vietą, nežino, kad ją gali rinktis pagal kelias aplinkybes: faktinę vaiko gimimo vietą (gimdymas vyko Kaune, Klaipėdoje ir t.t.) arba vieno iš tėvų registruotą gyvenamąją vietą.
„Visuomet su tėveliais aptariame šiuos variantus. Mano manymu, gimimo vieta turėtų būti orientuota nurodyti vaiko kilmės šaknis. Jeigu vaikas gimsta Šilutėje gyvenančiai porai, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių gimdymas vyko Kaune arba Klaipėdoje – miestuose, su kuriais neturima nieko bendro, kokia prasmė kurį nors iš jų nurodyti kaip vaiko gimimo vietą?“, – pasvarstyti kvietė L.Valaitienė.
Taiso vardus ir pavardes
Kitų rajonų civilinės metrikacijos skyriuose dirbančios specialistės spaudoje yra prisipažinusios, kad neretai stengiasi tėvus atkalbėti duoti vaikui kad ir gražų, tačiau be galo populiarų ir dažną vardą. Šilutės CMS darbuotojos, pasak vedėjos, taip nesielgia, nors populiariausių vardų „top’uose“ ne vienerius metus karaliauja Lukai, Kajai, Nojai, Matai, Benai, Urtės, Emilijos, Gabijos, Kamilės ir panašiai.
Tiesa, keblumų dėl vardų, o kartais ir dėl pavardžių, vis dėlto kyla. Juos, dažniausiai ne pagal tėvų norus, tenka koreguoti išduodant gimimo liudijimus ir pasus užsienyje gimusiems mažyliams.
Būna, kad užsienyje gyvenantys lietuviai nori, jog dukra turėtų pavardę su vyriška galūne – kaip tėtis. Kartais tokia pavardės forma ir būna užrašyta ant vaiko grįžimo dokumento, kuris išduodamas svečioje šalyje. Tačiau čia parvykusiems tėvams tenka aiškinti, kad jeigu jie nori savo vaikui duoti lietuvišką pasą ir gimimo liudijimą, jie sudaromi pagal lietuviškų vardų ir pavardžių sudarymo taisykles. „Dar nė karto mergaitei neįrašėm vyriškos pavardės“, – sako L.Valaitienė.
CMS darbuotojos visuomet sulietuvina ir vaikų vardus. Pagal galiojančias taisykles, tiek vaiko pavardėje, tiek varde negali būti lietuviškoje abėcėlėje nenaudojamų raidžių (pavyzdžiui, x, q, w), šalia viena kitos negali būti rašomos dvi vienodos priebalsės, be to, vardas turi būti su linksniuojama galūne. Todėl tikėtis, kad vaiko gimimo liudijime ar pase bus įrašyti tokie vardai kaip Alex, Kamilla ir panašiai, neverta.
Reikėtų paminėti, kad yra ir kita užsienyje gyvenančių tėvų grupė, kurie tik džiaugiasi, kad lietuviškame pase yra ištaisoma užsienio rašyba. Tarkime, jeigu vaiko tėvo pavardė yra Šikšnius, o iš užsienio jie parsiveža dokumentą, kuriame vaiko pavardė įrašyta su s raidėmis, natūralu, kad tėvai nori, jog ant šių raidžių būtų uždėti paukščiukai.
Neaišku, ar dėl minėtų vardų rašymo ir sudarymo taisyklių, tačiau pasitaiko atvejų, kada tėvai ir turėdami galimybę, nepasinaudoja teise, kad jų vaikas turėtų du pasus. Trumpam grįžę į Lietuvą jie išsiima tik lietuvišką vaiko gimimo liudijimą.
„Jeigu vaikas turi dvi pilietybes, mūsų išduotame lietuviškame pase ir kitos šalies išduotame pase duomenys gali skirtis, tačiau tai nėra problema. Užsienio pase vaiko vardas gali būti įrašytas be lietuviškų raidžių, be mums priimtinos galūnės, taip pat gali būti įrašyta ir vyriška pavardė mergaitei. Ten, kur gyveni, tą pasą ir naudoji“, – sakė L.Valaitienė.
Vyrai renkasi ruses, baltaruses ir ukrainietes
Kalbėdama apie augančių santuokų skaičių (2011 m. jų registruota 302, 2012 m. – 332), CMS vedėja atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis šeiminį gyvenimą pradedančių porų jau būna sulaukę 24-30 metų amžiaus. Tad, galima sakyti, kad santuokai žmonės ryžtasi pakankamai subrendę. Tuoktuvių mėnesiais galima skelbti liepą ir rugpjūtį: pernai per abu šiuos mėnesius susituokė net 139 poros.
Nors jau kuris laikas sudaryti civilinę santuoką poros gali ne tik CMS patalpose, išvažiuojamosios tuoktuvės nėra itin populiarios. Štai, pavyzdžiui, pernai Ventės rage ir kaimo turizmo sodybose, kuriose vėliau vyko vestuvinės puotos, tuokėsi 4 poros. 2011 metais šis skaičius buvo dvigubai didesnis.
Užsienyje pernai įregistruotos 27 santuokos. Tradiciškai lietuvės moterys dažniausiai tuokiasi su Vakarų Europos valstybių piliečiais, nors yra ištekėjusių ir už amerikiečio, pakistaniečių ir turkų. Deja, kai kurios jų jau tvarkosi ir skyrybų dokumentus.
Lietuviai vyrai nuotakas renkasi iš rytų kraštų – Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos. Didžioji dalis užsienyje apskaitytų šilutiškių santuokų yra būtent su šių šalių pilietėmis. Jos po santuokos dažniausiai pasilieka savo, o ne vyro pavardę. Taip pat elgiasi ir vyresnio amžiaus moterys, nebenorinčios keisti dokumentų.
Pernai savo pavardę po santuokos pasiliko 8, abi – savo ir vyro pavardes – pasirinko 15 moterų. Dar 37 nuotakos rinkosi sutrumpintą vyro pavardės variantą.
Pagrindinis motyvas, renkantis sutrumpintą vyro pavardę – kad tradicinė pavardė su galūne -ienė skamba nelabai gražiai, arba moterys nenori, kad jų pavardė skambėtų taip pat kaip vyro mamos, arba atvirkščiai. Per metus pasitaiko keletas atvejų, kai sutrumpinta galūnė užrašoma ir gimusioms mergaitėms, tačiau dažniausiai šilutiškių šeimos renkasi pavardes su tradicinėmis galūnėmis.