Balandžio 27-ąją garbų 90-ties metų jubiliejų pasitiko Onutė Pauparienė. „Senjorų Eldorade“ gyvenanti ilgaamžė jubiliejų pasitiko su šypsena ir šviesiomis akimis, tik kalendorių sako jau nuplėšusi – nebeskaičiuoja dienų.
„Tikriausiai Onutę jau rasime ne vieną, savaitgaliais ją visada aplanko vaikai“, – lydėdamas į pokalbį sakė senjorų rezidencijos vadovas Dovydas Giedraitis. Ir jis buvo teisus – netrukus nešinas gėlėmis pasirodė Šilutėje gyvenantis senolės sūnus Edmundas su žmona.
Jie prasitarė, kad Motinos dienos proga pasveikinti mylimą mamą, močiutę, promočiutę O.Pauparienę restorane susirinks visa giminė – apie 30 žmonių.
Užaugo be tėvų
O.Pauparienės vaikystė prabėgo tarp Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio įsikūrusiame Grygališkės kaime. Užaugo jie penkiese be tėvų – mirus tėvams, našlaičiais likusius vaikus užaugino močiutė.
Onutė prisimena, kad močiutė buvo labai gera. Šeima turėjusi savo žemės, arklį, įrankius. Brolis, pasak senolės, jau buvo metuose, tad galėjo visus darbus nudirbti – ir arti, ir sėti. „Būdavo, arklį įsistato ir važiuoja“, – pasakojo ilgaamžė.
Šeimynai neteko pajusti, ką reiškia badas. „Turėjom ir duonos, ir prie duonos“, – pamena O.Pauparienė. Seseriai ištekėjus, ji jau buvo ūgtelėjusi, tad prireikus mokėdavo pati ir duoną iškepti. Anuomet, dar mergaitė, girdėdavusi kalbas, kad žmonės neturėdavo ką vaikams duoti valgyti, ir jai būdavo labai skaudu.
Visą laiką gyveno Žemaičių Naumiestyje
Ištekėjo O.Pauparienė 21-erių. Ji papasakojo pažinties su vyru istoriją. Jos sesuo buvo siuvėja ir kartą pas ją atėjo vyresnė, jau vaikus užauginusi moteris. Pamačiusi Onutę, ji seseriai pasakė: „Tą mergaitę man gausite atiduoti“. Šiems žodžiams buvo lemta išsipildyti.
Kai iš armijos grįžo būsimas Onutės vyras, jo mama pasakė, kad jau yra suradusi jam nuotaką, ir atsiuntė pas merginą. Ilgai jaunuoliai išdraugavo – pusantrų metų, ir buvo ta draugystė, O.Pauparienės žodžiais sakant, šventa.
Susituokusi pora apsigyveno Žemaičių Naumiestyje. „Buvo gyvenimas čia, niekur neišėjau“, – sako ji. Ilgaamžė džiaugiasi, kad su vyru gražiai sugyveno. Aišku, būdavo ir pasipykdavo, bet, anot senolės, to nereikia imti į galvą.
Susilaukė jie keturių vaikų. Onutė pamena, kad vaikai klausė, geri buvo.
Šiandien O.Pauparienė jau turi 9 anūkus ir 28 proanūkius. Anot senolės, gyvena jie gerai: „Niekas nieko nesako, tai reiškia yra tvarkoje“.
Prie gražaus ežero įsikūrusiuose globos namuose „Senjorų Eldoradas“ O.Pauparienė gyvena jau 4 metus ir sako esanti čia laiminga.