Didieji kormoranai: populiaciją reikia kontroliuoti apgalvotai

Kilus diskusijoms dėl didžiųjų kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių naikinimas gali pakenkti ne vien šios rūšies būklei, bet sukelti neigiamų pasekmių kai kurioms ekosistemoms, nes kormoranai maitinasi ir invazinėmis žuvimis ir taip prisideda prie jų naikinimo.

Lietuvos mokslininkai yra atlikę tyrimus, kad Pajūrio regioniniame parke prie Plazės ežero kolonijoje gyvenantys didieji kormoranai maitinasi tik Baltijos jūroje ir kasmet sulesa 200–350 tonų invazinių juodažiočių grundalų, kurie sudaro apie 80 proc. šios kolonijos kormoranų raciono. Kormoranai sunaikina daugiau šių žuvų negu sugauna žvejai, todėl ši finansavimo nereikalaujanti invazinės rūšies žuvies naikinimo priemonė yra efektyvesnė už valstybės finansuojamas priemones.

Trečdalis Juodkrantėje perinčių paukščių taip pat maitinasi tik jūroje. Dėl juodažiočių grundalų poveikio Lietuvos jūros priekrantėje beveik išnyko midijų kolonijos, kurios buvo svarbiausios vertingų jūrinių žuvų neršto vietos. Todėl kormoranai, naikinantys grundalus, saugo jūrinių žuvų nerštavietes.

Vertinant kormoranų daromą galimą žalą žuvininkystės ūkiams ir vidaus vandenims, mažai tikėtina, kad didžiąją dalį jų raciono dalį sudarytų žmogaus įžuvinimo metu suleistos žuvys: didžiąją jų maisto dalį sudaro žuvys, kurių vandens telkinyje yra daugiausiai, o ne įžuvinimo metu įleidžiamos. Reikėtų įvertinti, kokį poveikį žuvų ištekliams padaro kiti jomis mintantys paukščiai, plėšriosios žuvys ir žinduoliai, o ypač žvejai mėgėjai ir verslininkai, vykdydami savo veiklą.

Kormoranai – kolonijose perintys paukščiai. Patikusiose vietose jie kuria kolonijas ir smarkiai keičia aplinką – medžiai džiūsta ir žūsta. Kai tokie gamtiniai procesai vyksta saugomose teritorijose, tai atitinka saugomų teritorijų steigimo tikslus.

Nors kormoranų Lietuvoje per du dešimtmečius daugėjo, 2018–2024 m. kolonijos stabilizavosi ar net mažėjo. 2019 m. kolonijose perėjo 8,73 tūkst. porų, 2020 m. – 7,27 tūkst., 2023 m. – 7,8 tūkst., o 2024 m. – 8 tūkst. porų.

Juodkrantės kolonija nebesiplečia, nebeužima naujų plotų sengirėje. 2024 m. Juodkrantėje perėjo apie 3,3 tūkst. porų, t. y. 200 mažiau negu 2023 m. Todėl šiemet nuspręsta Juodkrantėje nenaudoti kiaušinių šaldymo metodo naudojant garsines baidymo priemones. Šaldant kiaušinius naudojamos garsinės baidymo priemonės ir išbaidyti kormoranai persikelia į kitas teritorijas, kolonijos skaidomos ir didėja jų užimamas plotas. Baidant didžiuosius kormoranus išbaidomi ir kiti paukščiai, žūsta ir retų rūšių paukščių dėtys.

Pagal AM inf.