Didieji miestai fejerverkų žada nenaudoti

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų ir juos pakeisti gamtai draugiškesnėmis alternatyvomis, bet savivaldos teisės aktuose tokio draudimo numatyti neskuba.
Pixabay.com nuotr.

Gegužės pabaigoje tokią idėją iškėlė neparlamentinė Žaliųjų partija, paraginusi miestus pasirašyti memorandumą. Juo savivaldybės įsipareigotų savo renginiuose nebenaudoti fejerverkų, šį ribojimą apibrėžiant dokumentuose.

Vilnius maždaug prieš metus įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams – pernai liepą savivaldybės taryba priėmė tai numatančią rezoliuciją. Sostinė nebenaudoja, taip pat neišduoda leidimų renginiams, kurių metu planuojami galingi fejerverkai. „Pradėdami nuo savęs, skatiname ir visus vilniečius bei renginių organizatorius rinktis tausojančias aplinką alternatyvas“, – teigė savivaldybės atstovė.

Kauno atstovai taip pat tvirtina, kad miesto šventėse bei renginiuose pirotechnikos gaminiai nenaudojami ir artimiausiu metu to neketinama daryti. Nepaisant savivaldybės deklaracijų, „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ renginyje „Santaka“ buvo leidžiami fejerverkai.

Uostamiesčio atstovai BNS nurodė, kad „šiuo metu galutiniai sprendimai dėl fejerverkų dar nėra priimti, vyksta diskusijos dėl įvairių galimo draudimo detalių“.

Pasak aplinkosaugininkų, esant nepalankioms oro sąlygoms, šaudant fejerverkus teršalų koncentracija išauga nuo kelių iki dešimties kartų, o kai kuriais atvejais oro užterštumas lieka didelis dar kelias valandas.

„Atliekos, likusios nuo fejerverkų pakuočių, yra tik iš dalies perdirbamos. Gyvūnai – tiek naminiai, tiek gyvenantys miestų, priemiesčių parkuose, miškuose – taip pat labai kenčia nuo fejerverkų keliamo triukšmo ir taršos“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Toma Jakutytė. Siekį uždrausti fejerverkus aplinkosaugininkai vertina palankiai.