Didysis apuokas jauniklį išperėjo erelio lizde

Didio apuoko jauniklis SakuKauniečiai gamtininkai Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius nesitikėjo, jog jiems teks žieduoti didžiojo apuoko, griežtai saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto paukščio jauniklį. Šie paukščiai niekuomet nesivargina sukti lizdų savo dėčiai.

„Tai yra neabejotina mūsų, vykdančių jūrinių erelių monitoringą, darbo sėkmė, tik penktas toks atvejis šalyje. Šilutės rajono Sakūčių kaimo miške jūrinio erelio lizdą jau pernai radome užimtą didžiųjų apuokų poros, bet iš kiaušinių dėties išperėti ir išauginti jauniklių jai tada nepavyko.

O šiemet lydi sėkmė. Įsitikinome, suradę pomiškio kelmyne tėvų slepiamą, bet akivaizdžiai sočiai žuvimis ir sudraskytų krago ir laukio mėsa primaitintą jauniklį. Jis dar neskraido, bet jau miklina sparnus. Apžiedavome ir palikome ten, kur radome. Malonu, kad didžiųjų apuokų, kurių Lietuvoje iš viso peri tik 46 poros, o Šilutės rajone – apie 8, pamario krašte daugėja“,-  GRYNAS lt. kalbėjo S.Rumbutis, viešosios įstaigos „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ darbuotojas.

lizdusIšperėję skuba išsikraustyti

Jau dešimtmetį tuo pačius gamtotyrinius darbus tose pačiose teritorijose vykdantys ornitologai profesionalai S.Rumbutis ir D.Dementavičius ketvirtadienį lankėsi ne tik Sakūčių, bet ir Saugų, Ventės, Bundulų, Kintų pelkės miškuose, Briedžių bei Zingelinės salose. Lipo į lizdus ir žiedavo jauniklius, tyrinėjo jų mitybos bazę.

Iki savaitės pabaigos aplankys visas žinomas Nemuno deltoje, „Natura 2000“ tinklo teritorijose jūrinių erelių perimvietes, sužieduos visus jauniklius, ištyrinės, ar krašte nedaugėja naujų ar apleistų šių didžiausiųjų plėšrūnų lizdaviečių.

Šilutės rajone jūrinių erelių peri daugiausia Lietuvoje. Didieji apuokai, patys nekraunantys sau lizdų, paprastai nesibaimina užimti šių didžiūnų lizdų, bet vos iš dėties išsirita ir šiek tiek paauga jaunikliai, ritina juos medžių šakomis žemyn. Kabindamiesi nagais už jų, mažyliai nežnekteli žemėn stačia galva ir paprastai lieka gyvi. Juos didieji apuokai spraudžia į kokią saugesnę vietą ant žemės, saugo ir neša sumedžiotą maistą. Kad tik ereliai viršūnėje neatimtų ir mažylio nesuplėšytų.

Saugų miške – „pavėlavę“ ereliukai

Šiemet, kaip ir kasmet, šių paukščių monitoringą vykdantį Gamtosaugos projektų vystymo fondą kukliomis sumomis parėmė savivaldybių, kurių teritorijose peri jūriniai ereliai, administracijos.

Neringos miškuose peri 6 poros, Raseinių- 5, Klaipėdos -4, Kauno – 3-4, Kaišiadorių – 1-3, Rokiškio-2, Radviliškio-2, Elektrėnų -1,Pagėgių -2, Šilutės rajone – 18 jūrinių erelių porų. Bet tik šios dvi pastarosios savivaldybės atsisakė finansiškai paremti monitoringo vykdytojus, motyvuodamos tuo, kad tai daryti turėtų Nemuno deltos regioninis parkas (NDRP) .

Pastarojo biudžetinės išgalės menkos, tai bent padeda talka – nuplukdo į salas valtimi. „Jūrinių erelių žiedavimą šiemet būtent dėl to dedikavome NDRP ekologui Robertui Kubiliui ir būsimam vadovui, kuris laimėjo konkursą į direktoriaus pareigas Vaidui Paviloniui. Susipažinti su juo dar neteko, bet tikimės sėkmingo bendradarbiavimo“, – sako D.Dementavičius.

Jūrinių erelių Lietuvoje peri apie 100 porų. Pernai keturi paukščiai žuvo nutrenkti elektros srovės ir patyrę kitas traumas, o šiemet dėl panašių priežasčių neišgyveno du šios rūšies paukščiai.

Saugų miške ketvirtadienį ornitologai S.Rumbutis ir D.Dementavičius aptiko kaip reta vėlyvą jūrinių erelių vadą. Paukščiukai buvo vos dviejų kumščių dydžio, dėl to net nežieduotini.

„Manome, kad pirmoji dėtis žuvo, nes kiaušiniai galėjo atšalti. Pavyzdžiui, netoliese poškėjo kirviai, kovo mėnesį žmonės kirto malkas…Ereliai traukėsi tolyn, krovė naują lizdą ir užtūpė naują dėtį. Vėliau nei kiti ereliukai išsikalė, bet išgyvenimui tai nesutrukdys. Aplink- daug vandens ir maisto, netruks subręsti“, – sako S.Rumbutis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.