„Nuo ilgapirščių dar galima apsisaugoti įsirengiant patvarias duris ir langus, signalizaciją, vaizdo stebėjimo kameras su judesio jutikliais ar bent paprašant kaimynų retkarčiais užmesti akį.
Nuo stichijų ir netikėtų įvykių, tokių kaip vamzdžių trūkimas ar elektros instaliacijos gedimas, apsisaugoti beveik neįmanoma“, – sako Mindaugas Ratkevičius, BTA atstovas.
Trūkę vandens ar kanalizacijos vamzdžiai ir užpiltas savininkų ar kaimynų butas yra dažniausi draudiminiai įvykiai, ypač kalbant apie butus, tačiau didžiausių nuostolių pridaro ugnis. Vagišių padaroma žala gali siekti ir 50 eurų, ir 50 tūkstančių. Tuo metu didžiausia išmoka dėl ugnies padarytos žalos per pastaruosius 5 metus Lietuvoje sudaro apie ketvirtį milijono eurų.
M. Ratkevičius priduria, kad vasarą dažniau pasitaiko ir gamtos sukeliamų elektros įtampos svyravimų, fiksuojama nemažai pranešimų apie išdaužytus stiklus. Todėl išvykstant iš namų ilgesniam laikui, patariama išjungti visus prietaisus iš elektros lizdų, įskaitant orkaites ir virykles, užsukti šiltą ir šaltą vandenį įvade, patikrinti, ar po vonia ir virtuvės plautuve nesikaupia drėgmė, ar nelaša vanduo. Vonios kambaryje, virtuvėje po kriaukle galima padėti išmaniuosius vandens nuotekio jutiklius, kurie siunčia žinutes į vartotojo telefoną. Verta apžiūrėti ir radiatorius – iš jų taip pat gali pasipilti vanduo.
Statistika rodo, kad trūkę vamzdžiai ir užliejimas vandeniu dažniausiai fiksuojami prieš 50 metų statytuose daugiabučiuose.
Draudimo rinką prižiūrinčio Lietuvos banko duomenimis, turto, įskaitant būstą, draudimo portfelis pernai, palyginti su ankstesniais metais, augo sparčiausiai: 16,4 proc. – iki 152 mln. Eur. Išmokos išaugo 18,6 proc. – iki 81 mln. Eur.