Nuo nesibaigiančio konflikto Savivaldybės biudžetinėje įstaigoje – Šilutės dienos paslaugų centre – jau pavargo ne tik tenykščiai darbuotojai, lankytojų tėvai, bet net patys savivaldybės vadovai.
Dar vienas konfliktuojančių pusių – tėvų atstovės Svajonės Maciukevičienės ir Dienos paslaugų centro direktorės Onos Klasauskienės susitikimas surengtas mero Virgilijaus Pozingio kabinete. Visą valandą rietenų klausęs rajono vadovas ištarė verdiktą: „Gana…”, o jo pavaduotoja Stasė Skutulienė situaciją pavadino pragaru…
Nori iškraustyti „Šilutės viltį”
Į konfliktą įtrauktos ne tik abi pusės – direktorė ir tėvai. Krūva besiskundžiančiųjų raštų pasiekė ir rajono Savivaldybę. Nuo vasaros vidurio nesutaikomos pusės viena kitai išsakė tokią galybę priekaištų, kad tiesą, matyt, sunku būtų atrasti net teismams.
Šį kartą V.Pozingio kabinete abi puses išklausė ir Savivaldybės administracijos direktorė Ida Vasiljevienė bei jos pavaduotoja Dainora Butvydienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
O.Klasauskienė tikino, kad pasitarus su darbuotojais nutarta, jog būtų geriau, jei iki šiol vieną kabinetą centre turintys sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos „Šilutės Viltis” nariai būtų iš jo iškraustyti. Direktorė sprendimą motyvavo tuo, kad centrui labai trūksta patalpų. „Turime treniruoklių, geriau „Šilutės Vilties” kabinete įsteigtume relaksacinį kabinetą”, – kalbėjo O.Klasauskienė.
Patalpų trūksta ir dokumentams archyvuoti, tam nėra net spintos, o jie turi būti saugomi 10 metų. Anot direktorės, dabar jų prikrauta visur, net po laiptais.
Komisija atsiklausia direktorės nuomonės
Šie žodžiai akivaizdžiai nustebino merą V.Pozingį. Jis priminė, kad tuomet, kai centras buvo steigiamas, direktorė tikino, esą jame visko pakanka, patalpų – taip pat. Tuomet „Šilutės Viltis” kaip tik ir buvo įkurdinta viename kabinete.
O.Klasauskienė priminė, kad tuomet centrą lankė tik 9 jaunuoliai, dabar jų – beveik dvigubai daugiau, nuolat lanko 12-14 žmonių. 4 iš jų turi kompeksinę negalią, jiems reikalinga ypatinga globa.
Meras nusistebėjo, kad paslaugas sunkiems neįgaliesiems imasi teikti specialaus pasirengmo neturintys žmonės – juk tai daryti turėtų visai kitos įstaigos. „Kodėl didinate paslaugas, neturėdami tam sąlygų? Tokia įstaiga kaip Dienos paslaugų centras paslaugas turi teikti ne tokiems sunkiems ligoniams. Jei neturite galimybių – nepriimkite”, – sakė jis.
O.Klasauskienė tikino, kad ne ji, o speciali komisija sprendžianti ugdytinių priėmimo klausimą. Bet šiuos žodžius paneigė komisijos narė, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja D.Butvydienė. Anot jos, dar nebuvo atvejo, kad priimdama naują lankytoją komisija neatsiklaustų direktorės nuomonės ir visada girdėjo tik patikinimą, kad galimybių yra.
A.Šimelionio nuomone, jei situacija įstaigoje būtų normali, dviejų grupių jaunuolių buvimas po vienu stogu būtų tik privalumas. Šiuo atveju yra priešingai – atsiradusi priešprieša labai trukdo įstaigos veiklai. A.Šimelionis taip pat priminė, kad kai kurie tėvai pateikia tokius reikalavimus, kokių Savivaldybė nebepajėgia įvykdyti.
Atsižvelgus į tai, jog centrą lanko vis sunkesni neįgalieji, Savivaldybės metų biudžete numatyta papildomų lėšų dar vienam socialinio darbuotojo padėjėjo etatui.
Išeitis – paslaugas teikti arčiau namų
Meras V.Pozingis prisiminė, kad iki Dienos paslaugų centro įsteigimo, kol ši paslauga buvo teikiama Macikų socialinės globos namuose, iš Savivaldybės kasmet buvo skiriama tik 11 000 litų ir daugiau nebeprireikdavo.
Šiuo metu centro biudžetas smarkiai išaugęs, reikalaujama vis daugiau patalpų ir pinigų. Jų reikia, nes kai kuriuos jaunuolius įstaigos autobusiuku atsivežama iš namų Kintuose, Pašyšiuose ir kitur, tai kainuoja. Pagaliau, Savivaldybė išlaiko ir tą 18 kv. metrų kambarėlį, dėl kurio pastaruoju metu verda aistros.
„Gal tuomet kurkime darbo vietas ir paslaugas teikime arčiau jaunuolių namų. Gal tai atsieis pigiau?” – svarstė meras.
O.Klasauskienė pasakojo, kad jauni žmonės nenori būti uždaryti namuose, jie nori bendrauti su bendraamžiais. Būta atvejų, kai jie net bėga iš namų ir ateina į centrą. Ateiti pas bendraamžius nori ir buvę centro lankytojai, bet direktorė neturi teisės jų priimti, o tėvai ją kaltina nesirūpinant centro plėtra.
Mero nuomone, verta svarstyti galimybę iš tėvų paimti visas už vaikų neįgalumą skiriamas pašalpas, jei jie nesugeba pasirūpinti vaikų ugdymu, nesuteikia jiems tinkamų sąlygų, nors valstybė tam skiria dideles lėšas. O jei tėvai suinteresuoti vaiko ugdymu, tegu patys vežioja jį į centrą. Galbūt jaunuoliai centre galėtų būti ugdomi visą savaitę ir tik savaitgaliais parvežami namo?
Šilutėje jau kuriamas Socialinių paslaugų centras, kurį atidarius, nebeliks visų atskirų socialinių įstaigų, visos paslaugos bus teikiamos po vienu stogu. Taip, anot A.Šimelionio, ir turėtų būti.
Direktorę kaltina neveiksnumu ir neūkiškumu
Tėvų atstovė S.Maciukevičienė pasakojo, jog tik tėvai pernai sugebėjo per projektus pritraukti įstaigai 18 000 litų, tuo tarpu įstaigos vadovė neparengė jokio projekto, ir pinigų gavo tik tiek, kiek „Savivaldybė ant lėkštelės pateikė”.
Centre, anot jos, nėra veiklos nuoseklumo, viskas vyksta chaotiškai, o direktorė – „žmogus, neturintis supratimo, kas tai yra neįgalus žmogus” – žemina tėvus.
Anot S.Maciukevičienės, prireikė imtis drastiškos priemonės – vieną dieną nebevesti vaikų į centrą, kad jie būtų pradėti normaliai maitinti. To užteko. Maistas – už tą pačią sumą – kokybiškesnis tapo jau kitą dieną.
Anot O.Klasauskienės, taip nutiko, kai maitinimą iš I.Lamsodienės įmonės perėmė kavinė „Gilė”.
S.Maciukevičienės nuomone, Savivaldybės indėlis į centro išlaikymą yra pakankamas, problema – vadovės neveiksnumas. Sulūžę televizoriai, sugedę kompiuteriai ir neprisuktos rozetės, anot jos, tik maža dalis to neveiksnumo ir neūkiškumo įrodymų. Ir po pastarųjų dienų įvykių, S.Maciukevičienės nuomone, jau po dviejų savaičių prasidės „6 metų letargo miegas”.
„Kol bus šita vadovė, konstruktyvaus darbo nebus, čia reikia doro ir sąžiningo žmogaus”, – tvirtai pareiškė tėvų atstovė.
Ką turi galvoti vaikai?
„Ar nemanote, kad per daug laiko gaištate kariavimui su tėvais?” – nebeištvėrusi klausė I.Vasiljevienė. Ji stebėjosi, kad ir po jos pokalbio Savivaldybėje su O.Klasauskiene problemos tęsiasi. Kita pusė – tėvai, I.Vasiljevienės nuomone, tuščiai iššvaisto nė kiek ne mažiau energijos.
„Pragaras ten yra visiems”, – taip situaciją įvertino S.Skutulienė. Jos nuomone, blogiausia yra tai, kad vadovas leidžia įsiplieksti tokiam konfliktui, kad iš karto nesugebėjo jo išvengti.
Ji taip pat stebėjosi, kad O.Klasauskienė, net turėdama nedarbingumo lapelį, reiškia – sirgdama, rado galimybę vieną dieną ateiti į centrą ir atleisti iš darbo Birutę Obrikienę. S.Skutulienė tikino nė vieno centro darbuotojo daugiau nemačiusi renginiuose su neįgaliais jaunuoliais – tik B.Obrikienę. Neįgalieji būdavo Birutę apspitę kaip bitės. Tai rodo, kad moteris dirbo atsakingai.
„Kiek įstatymų, pagal audito išvadas, jūs pažeidėt? Ir vis dar tebesate direktorė?” – stebėjosi S.Skutulienė. Ir pabaigoje reziumavo: „Kažkas iš tiesų keisis”.
„Gana. Ir ką tie vaikai turi galvoti, matydami tokią situaciją? Arba „Viltis” neįžengs į tą kabinetuką, arba pasikeis įstaigos vadovė. Sėsim ir nuspręsim”, – savo verdiktą ištarė ir V.Pozingis.
Nutarta, kad po 10-ties dienų Savivaldybės vadovai dar kartą apsilankys Dienos paslaugų centre ir išklausys konkrečius direktorės pasiūlymus dėl tolesnės veiklos.
Rašyti atsakymą