Dingsta pasaulio upės – kas vyksta ir kas yra „upių piratavimas“?

Klimato kaita grasina išnaikinti Žemės ledynus. Tačiau nyksta ir kai kurios upės.
Lrytas.lt nuotr.

Pasižvalgykite, kur stovi mūsų gyvenvietės – beveik be išimčių istoriškai žmonių bendruomenės kūrėsi prie upių. Tai – strategiškai svarbios vietos, nes upės padeda drėkinti dirbamą žemę, jose gyvena žuvys. Žmonėms vanduo yra būtinas, todėl nieko keisto, kad kone kiekvienas senas miestas ar kaimas yra šalia upės.

Tačiau dabar upės vis dažniau traukiasi. Kai kur jas džiovina sausros, kitur – nykstantys ledynai. Mat įprastai ledynas pulsuoja su metų laikais ir taip maitina upes. Kai ledyno nebėra, dažnai nebėra ir upės. Kitur upės tiesiog keičia savo tekėjimo vagas. Tai vadinama upių piratavimu – dėl pasikeitusių aplinkos sąlygų upės tiesiog pasitraukia nuo žmonių.

Pirmasis plačiai aprašytas upės piratavimo atvejis įvyko 2016 metais. Tirpstant didžiausiam Kanados ledynui viena jo maitinama upė tūkstančius mylių pasitraukė tolyn nuo savo įprastos vagos. Tai reiškia, kad ji pasitraukė ir nuo gyvenviečių, kurios istoriškai kliovėsi tų upių gėrybėmis.

Žinoma, labiausiai bus pakoreguotos tos upės, kurios labiausiai remiasi ledynais. Mokslininkai mano, kad Aliaskos gyventojai ir gyvoji gamta nuo to nukentės labiausiai.

Pavyzdžiui, Alseko upė per kelis dešimtmečius po truputį trauksis, palikdama ja pasikliovusias gyvenvietes. Mokslininkai neturi atsakymų, ką reikėtų daryti. Tačiau žmonėms, kurie kliovėsi upėmis, kad išlaikytų savo gyvenvietes, tai bus didelis smūgis. Ir jiems teks prisitaikyti. O visa žmonija ir toliau turės ieškoti sprendimų, kaip suvaldyti klimato krizės padarinius.