Lietuvos žemdirbiams ypač svarbios 2014-2020 metų kaimo plėtros finansinės perspektyvos, kurių aiškintis ketvirtadienį rinkosi ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus nariai.
Visos šalies žemdirbiai, prie kurių jungiasi ir mūsų rajono ūkininkai, protestuoja prieš Žemės ūkio ministerijos pasiūlytą naują tvarką laipsniškai mažinti ir riboti tiesiogines išmokas.
Vieningai pasisakyta prieš išmokų perskirstymą, prieš „sofos ūkininkų“ gerovę, už šienapjūtės terminų pratęsimą užliejamose pievose, bet dar susilaikyta nuo žemės ūkio ministro kvietimo į rajoną, mat rugpjūčio 7-ąją čia viešės grupė įvairių žemės ūkio specialistų.
Daugumą pinigų pasiglemš „sofos ūkininkai“
Saviškius ūkininkus sukvietęs LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas iš karto akcentavo, jog situacija esanti kebli. Pagal siūlomus pakeitimus, daugiau lėšų turėtų būti skiriama tiems žemdirbiams, kurie turi daugiausia žemių. Tačiau tai, kad jie turi plačius laukus, dar nereiškia, jog juos dirba: tokie vadinamieji „sofos ūkininkai“ dažniausiai iš viso neūkininkauja, tačiau akivaizdu, kad nori pasiglemžti didžiąją dalį išmokų.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto paskaičiavimais, šiandien Lietuvoje 0,22 proc. žemės savininkų valdo daugiau nei 1000 hektarų žemių. Tai sudaro apie 20 proc. visos Lietuvos žemių. Dažniausiai tokie žemės savininkai ją išnuomoja ūkininkams, bet pastarieji už tokius pasėlius negauna išmokų.
K.Andrijauskas pripažino, jog dėl tokios situacijos didele dalimi yra kalti patys žemdirbiai: jie patys sutinka ūkininkauti iš privatininkų išsinuomotose žemėse ir išmokų negauti. Ūkininkų sąjungos Šilutės skyrius iki šiol nėra gavęs nė vieno taip nukentėjusio ūkininko kreipimosi.
Rusnės ūkininkė Snieguolė Radvinskienė pasakojo, jog šioje saloje žemę dirba 9 stambūs ūkininkai, tačiau jiems trūksta dirbamos žemės. Daug žemės atiduota tiems patiems „sofos ūkininkams“, kurie susižeria ir visas išmokas už ją. Jau 6 metus dėl galimybės dirbti daugiau žemės besibylinėjantys rusniškiai sako pagaliau pasiekę ir Aukščiausiąjį teismą.
Susirinkusieji įsitikinę, jog teisingiausia būtų, jei norintys išsinuomoti valstybinę žemę pirma privalėtų įrodyti, kad iš tikrųjų ją dirbs.
Išmokos negali būti perskirstomos
Į susitikinimą suvažiavę rajono ūkininkai telefonu galėjo išgirsti ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto nuomonę, kuris irgi patvirtino, kad sutikus su ŽŪM siūlymais keisti išmokų skyrimo tvarką, dauguma žemdirbių jas gautų daug menkesnes. „Tai ko tada važiavom į tą Briuselį, ginėm ten tą traktorių ir šalom kovodami dėl išmokų padidinimo, jei dabar tas išsikovotas lėšas atiduosime neva kaimo plėtrai“, – klausė J.Talmantas.
Jis siūlė šilutiškiams nepritarti lėšų perskirstymui. LŪS, anot J.Talmanto, irgi daro viską, kad neleistų perskirstyti lėšų.
Beje, kiek Lietuvoje yra nedirbančių žemdirbių, kurie paramą gauna ir už dirvonuojančius laukus, nežino niekas. „Bendraujant su žemdirbiais iš visos Lietuvos tenka girdėti istorijų, kad štai viename ar kitame rajone yra ūkininkas, kuris nieko nedirba, bet paramą gauna. Tačiau tikrai negaliu pasakyti bent kiek konkretesnio tokių ūkių skaičiaus“, – yra sakęs ir J.Talmantas.
Pašnekovas tikino, kad bent jau tarp Lietuvos ūkininkų sąjungos narių tokių ūkininkų, kurie piktnaudžiauja galimybėmis gauti ES paramą, tikrai nėra.
Tiesioginės išmokos negali būti perskirstomos, turi būti skiriamos tik aktyviems, gaminantiems žemės ūkio produkciją ūkininkams, o skiriant išmokas smulkiems ūkininkams turi būti taikoma supaprastinta parama, – tokiai nuomonei pritarė šilutiškiai, nes tai atitiktų daugumos žemdirbių interesus.
Žemės nedirbantys ateities neturi
Beje, Lietuvos žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna teigia, kad nuo kitų metų prasidėsiančios bendrosios ES žemės ūkio politikos reformos reikalavimas tiesiogines išmokas skirti tik aktyviems ūkininkams užkirs kelią lėšas gauti tokiems, kurie nori tik išmokų, bet dirbti žemės visai neketina.
„Bendrosios žemės ūkio politikos reforma numato, kad tiesioginės išmokos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams. Tai didelis pasiekimas, leisiantis iš tiesioginių išmokų sistemos eliminuoti vadinamuosius „sofos ūkininkus“, nukreipiant tiesioginę paramą tik tiems, kurie žemės ūkio plotus naudoja gamybai ir palaiko jų gerą ūkinę bei aplinkosauginę būklę“, – neseniai vykusiame ES valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime Vilniuje teigė V.Jukna.
Numatyta siekti tam tikro lankstumo ES valstybėse narėse, tai reiškia, kad valstybės narės galės savo nuožiūra apibrėžti, kas yra tas aktyvus ūkininkas.
Snaudžiančius žmogelius „aparia“ apsukrieji
Ketvirtadienio susirinkime Šilutės ūkininkai apsvarstė ir kitus klausimus.
Jie piktinasi, kad dalyvaujantiems programoje „NATU-RA 2000“ ūkininkams nereikia įrodyti, jog savo pievose užaugusią žolę parduoda arba laiko gyvulių. Tuo tarpu visiems kitiems tenka pateikti tokias deklaracijas.
J.Talmantas irgi sutinka, kad tai neteisinga, bet patikino, jog taip ilgai nebesitęs: programa „NATURA 2000“ šiemet jau baigiama.
Ne mažiau žmonės piktinasi ir žemės įsigijimo pagal žemės išvadas tvarka. Pagal dabar galiojančią tvarką, neretai pasitaiko, kad tokias išvadas pateikę apsukruoliai atima net visai aplink sodybas esančius kelių arų žemės plotelius, jei tik juos dirbantis žmogelis bent kiek prasnaudžia ir laiku nesuspėja išsinuomoti to plotelio iš valstybės. Štai ir lieka toks laiku nesusigriebęs žemdirbys apartas iš visų pusių… Tokių atvejų jau ne vienas buvo ir mūsų rajone.
Vanduo į pievas ateina akimirksniu
Užliejamų pievų savininkai irgi turi nemažai problemų, mat dažniausiai nespėja nušienauti pievų iki privalomų terminų. „Vanduo ateina akimirksniu: ką tik buvo sausa, o staiga apsižiūrim, kad jau vaikštom po vandenį“, – komentavo K.Andrijauskas.
Jis prašė saviškių pritarimo, kad būtų galima nukelti šienapjūtės baigties terminą iki rugpjūčio 1 dienos. Tokį kreipimąsi Žemės ūkio ministerijai galima perduoti tik tarpininkaujant rajono vadovams. Neabejojama, kad ŽŪM tokį leidimą duos, nes nurodžius svarias priežastis duodavo visada.
Kiek daugiau nei 1000 litų padidinta Šilutės skyriaus įmoka LŪS, iki šiol siekusi 3500 litų. Bet dėl to krašto ūkininkai nepyksta, anot jų, tai nėra didelė suma.
Ūkininkai dar kartą išsakė nepritarimą skalūnų dujų paieškoms. Apsvarstyta ir galimybė kviestis į rajoną žemės ūkio ministrą, kuris galėtų išsamiau paaiškinti visus ūkininkams rūpimus reikalus. Tačiau sutarta laukti rugpjūčio 7-osios, kuomet Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui tarpininkaujant į Šilutę turėtų atvykti grupė įvairių žemės ūkio specialistų. Tikimasi, kad jie atsakys į daugelį šilutiškiams rūpimų klausimų.
Rašyti atsakymą