Donorystė: pokalbis su artimaisiais gali išgelbėti ne vieną gyvybę

organu donoryste burzdziuvieneKasmet rudenį pasaulis ir Europa mini organų donorystės ir transplantacijos dieną. Europoje ji šiemet minima jau 15- ąjį kartą.

Šeštadienį Organų donorystės diena paminėta uostamiestyje. Tai buvo ketvirtasis miestas, kuriame finišavo šiai dienai skirti renginiai. Keturis rudens savaitgalius organų donorystės tema ant sraigtasparnių buvo nešama Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos apskričių gyventojams.

Kodėl ant sraigtasparnių? Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai buvo renginių ašis. Šių abiejų tarnybų sraigtasparniai dalyvauja donorystės procese, kai reikia donorinius organus gabenti iš donorinių ligoninių į transplantacijos centrus Vilniuje ir Kaune. Visų renginių pagrindinis akcentas buvo donorinių organų perdavimas sraigtasparnių ekipažams. Tai buvo parodomosios procedūros – kad žmonės įsivaizduotų, kaip tai vyksta iš tikrųjų. Šią procedūrą visuomenė realybėje mato retai – dažniausia tai vyksta naktį.

Klaipėdoje „Šilutės naujienos“ kalbino Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorės pavaduotoją Audronę Būdziuvienę.

– Kuo siekiate šiais organų donorystės dienai skirtais renginiais?

– Ši diena – tai galimybė padėkoti tiems, kurie netekties akivaizdoje rado jėgų galvoti apie kitus žmones – sunkiai sergančius ir laukiančius vilties pasveikti. Tai galimybė pasakyti, kas dalyvauja donorystės ir transplantacijos procese – matomi ir nematomi proceso dalyviai: gydytojai reanimatologai, gydytojų transplantologų komandos, laboratorinių tyrimų specialistai, Nacionalinio transplantacijos biuro donorystės koordinatoriai, greitųjų medicinos pagalbos automobilių ir policijos ekipažai, sraigtasparnių įgulos.

Siekiame supažindinti žmones ir su pačiu donorinio organo organu donoryste zmones aktyviai pasirasinejo donoro kortelespergabenimo procesu. Ir, žinoma, renginio metu žmonės galėjo rūpimus klausimus užduoti ir gydytojams, ir sraigtasparnių pilotams, išsklaidyti mitus apie donorystę ir transplantaciją.

– Papasakokite apie donorystės svarbą.

– Yra daugybė atvejų, kai ligoniui, norint išgyventi, būtina organo transplantacija: t.y. sergančio organo pakeitimas kitu, sveiku, organu. Lietuvoje yra atliekamos širdies, kepenų, plaučių, inkstų transplantacijos bei audinių transplantacijos: kaulų čiulpų ir ragenų.

Kiekvienais metais tokių operacijų laukia apie 500 žmonių, tuo tarpu transplantacijų atliekama iki 200.

Tokių operacijų reikšmė – gyvybė, nes tik laiko klausimas, kiek laiko ligonis išgyvens su sergančiu organu. Tik gavęs donorinį organą toks ligonis gali gyventi. Žinoma, gyvenimo trukmė po tokios operacijos yra labai įvairi. Tarkim, su transplantuotais inkstais žmonės gyvena ir daugiau kaip 30 metų, moterys net vaikus pagimdo. Su persodinta širdimi Lietuvoje vienas asmuo gyvena jau 13 metų. Todėl donorystė ir transplantacija yra labai svarbios, jos suteikia žmogui antrą šansą gyventi.

– Ar žmonės supranta donorystės svarbą?

– Apie donorystę gydytojai pradeda šnekėti tik tada, kai ligoniui konstatuojama smegenų mirtis. Žmogus – miręs, tačiau medicininė aparatūra palaiko jo organų veiklą.

Jei būdamas gyvas žmogus nebuvo pareiškęs savo valios dėl organų donorystės (sutinka ar nesutinka paaukoti savo organus ir audinius sunkiems ligoniams), apsispręsti dėl donorystės tenka artimiesiems.

Tačiau dauguma Lietuvos žmonių bijome kalbėti ir apie mirtį, ir apie donorystę. Tos temos jiems atrodo svetimos ir tolimos. Tiki, jog tai gali atsitinkti ne jiems ir ne artimiausiu metu.

Šiais metais mes gavome 83 pranešimus apie konstatuotas smegenų mirtis ir iš jų 43 ligoniai tapo efektyviais donorais. Tai reiškia, jog 43 ligonių artimieji donorystei pasakė – taip.

Kai klausiame artimųjų, kodėl jie nesutinka dovanoti mirusiojo organų, dažniausiai išgirstame atsakymą, jog jie nežinojo, ar pats ligonis būtų to norėjęs. Tai parodo, jog apie šią problemą vengiama kalbėti šeimoje, su savo artimaisiais.

Bet vis dažniau pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet po smegenų mirties konstatavimo ligonio artimieji patys prabyla apie donorystės galimybes. Todėl manome, jog jei donorystės problemų viešinimas būtų platesnis, žmonės dažniau pasakytų donorystei TAIP.

– Ar galima teigti, jog pokalbis šia tema su artimaisiais gali išgelbėti kažkam gyvybę?

– Taip, tai yra labai svarbus faktorius. Įsivaizduokime tokią situaciją, kai mūsų artimasis guli reanimacijoje, jis prijungtas prie aparatūros ir vizualiai tu nesuvoki, kad jis jau yra miręs. Kai tau praneša žinią apie jo mirtį ir po kelių akimirkų prašo pritarti donorystei, natūralu, kad artimiesiems yra šokas.

Jei apie donorystės galimybę anksčiau šeimoje nebuvo šnekėta, tokius sprendimus tikrai yra labai sunku priimti.
Todėl norint nuo artimųjų nuimti tokią sunkią naštą, labai svarbu šia tema pašnekėti namuose. Juk iš savo artimųjų galime išgirsti ir neigiamą atsakymą, bet jį juk irgi reikia žinoti.

organu donoryste gabenimas DSCF13– Kas paskatina žmones nelikti abejingus ir pritarti donorystei?

– Žmones apsispręsti paskatina organų donorystės viešinimo renginiai, informacijos sklaida. Kuo daugiau žmonės sužino, tuo sąmoningesni tampa. Dažniausiai donorystę palaiko tie, kurie jau yra susidūrę su šia problema – tokios pagalbos reikėjo jų artimiesiems ar bičiuliams.

Labiau išskirčiau mūsų jaunąją kartą – ji tikrai aktyviai reiškiasi šiuo požiūriu, pasižymi didesniu altruizmu. Jaunimas norėtų ir dovanoti, ir padėti, todėl tikrai aktyviai pasirašinėja donoro korteles.

– Kas yra donoro kortelė? Kas ir kaip ją gali gauti?

– Donoro kortelė yra tik gražus simbolis, kuris yra perduodamas Nacionaliniam transplantacijos biurui kaip jūsų geros valios ir kilnaus apsisprendimo ženklas.

Svarbiausia yra sutikimo formos užpildymas – jūsų apsisprendimo įrodymas. Tie duomenys suvedami į registrą ir saugomi juridinėje bazėje. Visi pilnamečiai asmenys gali gauti šią kortelę. Ją užpildyti galima įvairių su donoryste susijusių renginių metu, taip pat pas bet kurį gydytoją, net stomatologą, taip pat – Kraujo centre. Nuo Naujųjų metų sutikimą bus galima pildyti ir elektroniniu būdu.

Reikia pagalvoti ir apie tai, jog toks išankstinis savo valios išreiškimas gali palengvinti gedinčių artimųjų naštą priimant svarbų sprendimą – atsisveikinant su mirusiu brangiu žmogumi gelbėti kitas gyvybes.

Mat jeigu ligonis turi donoro kortelę ir jo sutikimas yra patvirtintas duomenų registre, šeimos nariams gydytojas praneša, jog mirusiojo valia jau yra išreikšta – jis sutiko dovanoti organus. Todėl artimiesiems – sutuoktiniui, tėvams, pilnamečiams vaikams -jau nebereikia patiems priimti šio sprendimo.

– Ką patartumėte dar neapsisprendusiems žmonėms?

– Svarbiausia yra pasikalbėti šeimoje. Artimieji turi žinoti vienas kito valią.

Apgalvokime ir tai, jog donoru mes niekada galbūt ir netapsime, bet susirgti ir po to laukti donoro mes bet kada galime. Tad kyla klausimas, ar mes tikrai turėsime moralinę teisę laukti, patys nebūdami apsisprendę dovanoti.

Statistika

Klaipėdos regione organo ar audinio transplantacijos laukia 80 ligonių.

Gyvybę gelbstinčių persodinimo operacijų (širdies, kepenų ir plaučių) laukia: širdies – 3 (po 1 Klaipėdos, Šilutės ir Šilalės gyventoją), kepenų – 4 (po 2 Klaipėdos ir Tauragės miesto gyventojus), plaučių – 1 recipientas iš Mažeikių ir 1 recipientas iš Telšių laukia širdies – plaučių komplekso transplantacijos.

Gyvenimo kokybę gerinančios persodinimo operacijos (inksto, ragenos) laukia: ragenos – 28 (10 – Klaipėdos, 5 – Plungės, 3 – Tauragės, 3 – Telšių, 2 – Gargždų ir po 1 – Mažeikių, Rietavo, Šilutės, Kretingos ir Skuodo gyventoją), inksto – 43 (14 – Klaipėdos, 6 – Mažeikių, 6 – Telšių, 4 – Šilutės, po 3 – Tauragės, Šilalės ir Plungės gyventojus, 2 – Skuodo, po 1 Gargždų ir Rietavo gyventoją).

Šiais metais dviejuose transplantacijos centruose Vilniuje ir Kaune yra atliktos 137 organų ir audinių transplantacijos. Klaipėdos regiono gyventojams buvo persodinta 12 organų ir audinių (8 inkstų, 2 ragenos, 1 širdies ir 1 kasos – inksto komplekso transplantacija). 4 inkstai transplantuoti Klaipėdos miesto gyventojams, po 1 recipientą iš Plungės, Tauragės, Mažeikių ir Palangos. 1 pacientui iš Plungės persodintas kasos – inksto kompleksas. Širdies transplantacija atlikta Mažeikių gyventojui. Ragena persodinta 2 pacientams iš Plungės ir Mažeikių.

Šiuo metu organų donorystei Klaipėdoje oficialiai pritaria 1 360, Telšiuose – 402, Tauragėje – 292 žmonės. Jie yra užpildę sutikimą donoro kortelei gauti.

Šiuo metu Lietuvoje organo ar audinio transplantacijos laukia 448 recipientai.

Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre užregistruoti  17 322 sutikimai donoro kortelei gauti.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.