Žiūrint vaizdo įrašą, kaip anglų rinktinė irkluoja Drakonų valtį, atrodo, kad vaizdelis kompiuterine programa bent kelis kartus pagreitintas. Nė velnio. Vienas iš rinktinėje irkluojančių vaikinų – 15-metis šilutiškis Gintaras KAMINSKAS savo įvertinimų kolekcijoje jau gali rikiuoti Europos Drakonų valčių čempionato apdovanojimus. Vaikinas prisipažįsta – šiuo metu negalėtų gyventi be irklavimo, be baidarių, o jei prireiktų, pirmiausia apdraustų savo rankas, nes jos laiko irklą.
Šaliai vis dar skendint euforijoje dėl olimpinio aukso ir skanduojant plaukikės Rūtos Meilutytės vardą, šilutiškiai gali džiaugtis, jog auga nauja olimpinė viltis – galbūt Gintaras galingais irklų mostais ateityje išgarsins Šilutę ir Lietuvą.
Pakliuvo į Anglijos rinktinę
Emigracija su šeima į Londoną vaikiną ne tik įmetė į kitokios kultūros, kalbos aplinką, bet ir padėjo atrasti naują pomėgį – irklavimą. Prieš 2 metus Kaminskų šeima išvyko į Londoną, kur jau buvo įsitvirtinęs tėtis.
Gintaras prisipažįsta, kad pirmais metais priprasti buvo sunku, bet dabar jaučiasi kaip baidarininkas vandenyje: angliškai net vertėjauja tėvams banke.
Pabandyti irklavimą pasiūlė lietuvis klasės draugas. Naujasis pomėgis šilutiškį taip užkabino, kad nepaleidžia iki šiol.
Vos metus ir 4 mėnesius irkluojantis G.Kaminskas jau gali pasigirti solidžiais laimėjimais. Vienas svarbesnių – apdovanojimai Europos čempionate irkluojant Drakonų valtį (angl. dragon boat).
Jau daugiau nei 2000 metų Drakonų valčių lenktynės yra dalis kinų kultūros tradicijų. Ši sporto šaka iš Azijos išpopuliarėjo ir kitose šalyse. Ryški, įvairiaspalvė valtis atrodo tarsi tikras drakonas, papuošta drakono galva priekyje ir uodega gale. Kad Drakonų valtis sklandžiai skrostų vandenį, priekyje sėdintis būgnininkas muša ritmą, pagal kurį irkluotojai vienu metu į vandenį nuleidžia irklus ir vienodai iriasi. Valties gale stovi vairininkas, kurio dėka valtis plaukia tiesiai. Ekipažą paprastai sudaro 22 žmonės.
Gintaras ir į Anglijos rinktinę pakliuvo atsitiktinai: pakviestas draugo nuvažiavo į atranką ir pirmą kartą nuplaukė labai greitai, tuo patraukęs visų dėmesį. Atrankoje iš 30 žmonių jis buvo septintas.
Rinktinės nariai kas dvi savaites renkasi savaitgaliais treniruotis, vyksta 4 dienų treniruočių stovyklos. Rinktinę sudaro 31 žmogus, tačiau iš jų varžybose plaukia tik 22. Likusieji būna ant atsarginių suolelio ir keičiasi.
Vienas iš geriausių komandos irkluotojų Gintaras visuomet plaukė pagrindinėje sudėtyje ir dalyvavo visose varžybose. Iš visą savaitę trukusio Europos Drakonų valčių čempionato G.Kaminskas su Anglijos rinktine parsivežė 4 aukso ir 1 sidabro medalį.
Šilutiškis šiuo metu lenktyniauja už Didžiąją Britaniją, ne už Lietuvą, nes lietuviai net neturi savo komandos tokio pobūdžio varžybose.
G.Kaminsko komanda lenktyniauja:
Šalčio išbandymai – vonioje
„Oi, buvo sunku: tik įlipu į baidarę – iškart iškrentu! Jau norėjau nustoti lankyti, bet pradėjau važinėti į varžybas, gerai sekėsi, tai užstrigau ir irkluoju toliau“, – pirmuosius žingsnius prisimena Gintaras. Jis priklauso „Barking and Dagenham“ irkluotojų klubui.
Tėtis papildo, jog sūnaus aistra baidarėms buvo tokia karšta, kad net bandė ją atvėsinti. Tiesiogine prasme. Kadangi Gintaras norėjo treniruotis ir žiemą, o tėvų būgštavimai, kad bus šalta, jei įkris į leduku padengtą upę, sūnaus neveikė, tėtis pasiūlė kompromisą: „Jei išbūsi šaltame vos 5 laipsnių vandenyje vonioje su drabužiais 5 minutes ir po to apibėgsi aplink namą, tuomet galėsi toliau irkluoti“.
Iššūkį sūnus priėmė, o tėtis stovėjo su chronometru ir matavo laiką. Gintaras išbandymą išlaikė, todėl tėvai leido irkluoti ir žiemą.
„Jau kitą dieną po tų maudynių šaltoje vonioje išvirtau iš baidarės į upę, bet joje vanduo buvo šiltesnis nei vonioje“, – juokėsi Gintaras.
Jis svarsto, jog prie vandens yra prisirišęs galbūt todėl, kad kilęs iš vandenų krašto.
Per Velykų pavasario atostogas Gintaras su draugu Tomu Valatka dalyvavo irklavimo maratone: per keturias dienas baidarėmis nuplaukė 125 mylias (apie 200 km). Trys ketvirtadaliai šio maratono dalyvių net nebaigė tokių sudėtingų lenktynių, nes naktys buvo labai šaltos, o nakvoti tekdavo palapinėse. Atkaklūs lietuvaičiai iškovojo pergalę, nuplaukę maršrutą per 22 val. 43 min.
G.Kaminskas da
žniausiai plaukioja dviviete baidare. Pasak vaikino, dviese smagiau, nes gali pasišnekėti, kai paprastai maršrutas tęsiasi 10-15 km.
Šokoladą pakeitė varškė ir daržovės
„Dažniausiai atsikeliu 5 val. ryto, valandą pabėgioju, tada – dušas, pusryčiai. Iš namų išeinu apie 7 val. Jei važiuoju dviračiu, man apie 10 km iki mokyklos. Pamokos prasideda 8.45. Per ilgąsias pertraukas dažniausiai einu į sporto salę, nes nelabai yra ką veikti. Po pamokų važiuoju pasiimti brolio, nuvedu jį į lietuvišką mokyklą. Grįžęs namo einu į treniruotes ir grįžtu apie 22-23 val.“, – gan įtemptą eilinę savo dieną nupasakoja irkluotojas.
Pasak Gintaro, laikytis režimo padeda užsispyrimas. „Žinoma, kartais tingiu rytais atsikelti ir pabėgioti, tai pamiegu…“, – šypsosi jis.
Sportininkas prisipažįsta, kad nėra didelis saldumynų mėgėjas, todėl savęs labai varžyti nereikia. Šokolado skonį prisimena tik per kokį gimtadienį.
Vaikinas sako, kad anksčiau valgė labai daug saldainių, bet pradėjęs sportuoti juos pakeitė daržovėmis, vaisiais ir varške. Nebevalgo ir Anglijoje populiaraus tradicinio greitojo maisto – skrudintų bulvyčių ir žuvies tešloje (angl. fish and chips). Mažos maisto nuodėmės cepelinų ir bulvinių blynų pavidalu sugundo tik Lietuvoje.
Šilutėje pasiilgsta maudynių
G.Kaminsko nuomone, Anglijoje mokytis daug lengviau, nereikia kalti nereikalingos informacijos. Jam patinka, kad per mokslo pamoką, kuri apima fiziką, chemiją ir biologiją, moksleiviai atlieka įvairius praktinius eksperimentus. Gintaras Londono Eastbrook mokykloje baigė 10 klasę, nors pagal Lietuvos sistemą čia būtų tik būsimas dešimtokas.
Be irklavimo Gintarui patinka mokykloje žaisti regbį, krepšinį, futbolą.
Mokyklos vadovai didžiuojasi talentingu lietuvaičiu – jis pakliuvo tarp geriausių metų moksleivių, daugiausiai pasiekusių per metus. G.Kaminskas apdovanotas prestižine Jack Petchey Achievement premija. Iškilmingoje ceremonijoje Brodvėjaus teatre rajono meras šilutiškiui įteikė medalioną, diplomą ir 200 svarų piniginė premiją.
Per vasaros atostogas G.Kaminskas grįžta į Šilutę. Netrukus, kai sueis 16 metų, jau galės skraidyti į Lietuvą savarankiškai.
Lietuvoje jis lanko senelius, gimines, draugus, kurių labiausiai pasiilgsta. Londone Gintaras pasiilgsta elementarių dalykų: maudynių Šyšoje, Nemune ar jūroje.
„Londone nėra kur maudytis, nebent eiti į baseiną. Temzės upė, kurioje irkluojame, nešvari, o miesto tvenkinys – pilnas žąsų ir vanduo smirdi, nesinori net iš baidarės išvirsti“, – pasakoja Gintaras.
Paklaustas apie ateities planus G.Kaminskas vardija: nori įsigyti nuosavą baidarę ir jau taupo jai pinigus. Dabartinės ambicijos – pakliūti į Anglijos rinktinę plaukti baidarėmis, o dar kitais metais vykti į pasaulio čempionatą Bulgarijoje.
Sporto autoritetų Gintaras neturi, tačiau jei būtų galimybė, pietauti pakviestų stipriausią žmogų pasaulyje Žydrūną Savicką. „Man jis labai patinka“, – šypteli irkluotojas.