Dūmų detektoriai: kas trečiuose namuose jų nėra, dalis juos laiko kur papuola

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai Lietuvoje kilo beveik 10 000 gaisrų, juose žuvo daugiau nei 70 žmonių.

Šilutės rajone pernai kilo šiek tiek mažiau gaisrų, nei užpernai, be to, jie nenusinešė ir nė vienos gyvybės. O pagrindinės žūčių gaisruose priežastys jau daug metų išlieka tos pačios: krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, neatsargus žmogaus elgesys, neatsargus rūkymas ir elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. Ir nors ugniagesiai nuolat primena dūmų detektorių naudą, apklauso rodo, kad kas trečiuose namuose jų vis dar nėra. Nors Lietuvos gyventojai yra teisiškai įpareigoti šiuos įrenginius sumontuoti gyvenamosiose patalpose, planuojančių juos įsirengti net sumažėjo.

Padeda apsaugoti gyvybes

Tyrimai rodo, kad 2021 metais dūmų detektorių turėjo įsirengę 66 proc. šalies žmonių, pernai – apie 70 proc. Kaimo vietovėse žmonės dažniau kliaujasi dūmų detektoriais nei didmiesčiuose.

„Namuose įrengti dūmų detektoriai iš tiesų padeda apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų sureaguoti operatyviai. Žiemos mėnesiais itin padaugėja atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, imasi priemonių, kai namai jau dega atvira liepsna, o atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti“, – pabrėžia draudikai.

Beveik visuose draudžiamuosiuose įvykiuose, kurių metu padaroma didelė žala namams ar žmonių turtui, fiksuojama itin svarbi detalė – dūmų detektoriaus nebuvimas. Tokiais atvejais ugnis spėja persimesti į gretutinius gyvenamųjų patalpų aukštus, į greta esančius pastatus.

Ant sofos ar lentynoje – ne vieta

Ugniagesiai jau ne kartą pabrėžė, kad neretai dūmų detektorių žmonės turi, tačiau jis laikomas kur nors lentynose ar spintelėse. Deja, tuomet iš jo jokios naudos, nes detektorius veikia tik kai dūmai iš viršaus nusileidžia prie jo. Jeigu detektorius pakabintas aukštai, apie gaisrą jis praneša gerokai anksčiau.

Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turi būti montuojami kuo arčiau lubų. Kiekviename gyvenamųjų patalpų aukšte turi būti įrengtas bent vienas detektorius. Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kur žmonės miega, koridoriuose ar erdvėse prieš miegamuosius. Jų montuoti nepatariama virtuvėje, kur gali išsiskirti garai.

Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar detektorius veikia – paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra – pakeisti maitinimo elementus.  Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo dūmų jutiklių dulkes.

Geriausiai prižiūri estai

Tyrimo duomenys parodė, kad rūpestingiausi šeimininkai yra estai: 71 proc. Lietuvos žmonių reguliariai prižiūri namuose įrengtus dūmų detektorius, valo nuo jų dulkes, keičia šių įrenginių baterijas. Taip elgiasi 80 proc. estų ir 68 proc. latvių.

Šilutės PGT specialistas Arūnas Ališauskas „Šilutės naujienoms“ ne kartą yra kalbėjęs, kad yra ir tokių gyventojų, kurie dūmų detektorius namuose įsirengia, tačiau iš jų išima maitinimo elementą. Taip dažniausiai elgiasi tie, kurie rūko namuose, bet būtent dėl neatsargaus rūkymo lovoje dažniausiai ir kyla gaisrai.

Pagal BNS inf.