Duomenys teikia vilčių: alkoholio vartojimas europietiškės

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 metų duomenys atskleidė, jog ženkliai sumažėjo degtinės pardavimai – 6,6 proc. Mažėja tarpinių produktų – spirituoto vyno pardavimai, kurie per metus susitraukė 15,3 proc. Putojančio vyno ir ramaus vynuogių vyno pardavimai krito 0,7 proc. ir 6 proc.

Pernai 5,6 proc. augo alaus pardavimai, didžiausią augimo dalį sudarė alus su lengvatiniu akcizu ir siekė 4,3 proc., o likusius 1,1 proc. sudarė alus be lengvatinio akcizo. Spėjama, kad pusė alaus kiekio su lengvatiniu akcizu buvo importuota iš ES ir trečiųjų šalių. Lengvatinis akcizas taikomas mažųjų daryklų alaus importui. Tokiu būdu Lietuva parėmė trečiųjų šalių gamintojus, o tiksliau importuotojus.

Alkoholio vartojimo kultūros artėjimą prie vakarų Europos valstybių lėmė teisingesnė akcizų politika. Ne mažiau prie kultūringesnės alkoholio vartojimo kultūros prisideda ir Lietuvos barai, kurie keičia sovietines alkoholio vartojimo tradicijas ir skiepija naujas – europietiškas. Tačiau kelias dar laukia ilgas.

VMI duomenys rodo, jog vis dar esame stipraus alkoholio šalis, o toks alkoholis sukelia didesnę riziką vartotojams.

Lietuvoje 2012 metais buvos parduota/suvartota 36 823 617 l grynojo legalaus alkoholio, o 2022 metais – 29 421 809 litrai. Per paskutiniuosius 10 metų alkoholio suvartojimas sumažėjo 20 proc., gyventojų skaičius – 4 proc. Išvada – per 10 metų alkoholio suvartojimas sumažėjo 16 proc.

Tačiau alkoholio suvartojimo mažėjimas nepakeitė vartojimo kultūros ir artino Lietuvą ne prie Europos, bet nustūmė iki Rusijos – vartojamas alkoholis Lietuvoje drastiškai stiprėjo.

2012 m. bendrajame alkoholio suvartojime spiritiniai gėrimai (etilo alkoholis) sudarė 34 proc., o 2022 m. – jau 43 proc. Europoje spiritiniai gėrimai sudaro nuo 15 iki 25 proc. viso suvartojimo. Iš bendro vidurkio labiausiai išsiskiria Suomija, kurioje spiritiniai gėrimai sudaro 31 proc. Airijoje, garsėjančioje viskiu, – tik 25 proc., alus 40 proc., vynas 30 proc.

Per 10 m. alaus suvartojimas Lietuvoje krito 25 proc., sidro ir kitų silpnų gėrimų smuko net 46 proc. Lengvųjų gėrimų kritimą sušvelnino 32 proc. augę ramaus ir putojančio vynuogių vyno pardavimai, o spiritinių gėrimų suvartojimas išaugo 2 proc. Tai lėmė klaidinga akcizų politika, drastiški alkoholio prekybos, amžiaus cenzo ribojimai ir reklamos draudimas. Daugumoje Europos šalių alkoholio prekyba, amžiaus cenzas ir reklama diferencijuojami pagal alkoholio stiprumą.

Pagal VMI inf.