Dvaro šventė Švėkšnoje: tradicinė, bet ir šiek tiek kitokia

Po metų pertraukos į Švėkšną vėl grįžo „Dvaro šventė“ su tradiciniais ir naujais renginiais.

Norinčiųjų paragauti kepto paršelio išsirikiavo nemenka eilutė.

Šiemet įvairūs šventės renginiai suaugusiems ir vaikams net tris dienas vyko bibliotekos, parko, klebonijos sodo ir kitose erdvėse. Pakalbinti apie pasikeitusį šventės formatą švėkšniškiai turėjo skirtingas nuomones. Vieni teigė, kad jokio skirtumo nejaučia, antri buvo nepatenkinti, kad oficialioji šventės dalis perkelta į sekmadienį ir sutapatinta su šv. apaštalo Jokūbo atlaidais, o treti tiesiog džiaugėsi švente.

Svečiai sveikino, gyrė ir linkėjo

Šventės vedėjas Silvestras Merliūnas kreipdamasis į dalyvius priminė, kad prieš trejus metus dažnam nuostabą kėlė žodis „agapė“. Šiandien švėkšniškiams ir svečiams jau žinoma, kad tai pasilinksminimo šventė su muzika, vaišėmis, sveikinimais, apdovanojimais, koncertais ir smagiu pasibuvimu kartu. O kad atsinešta šventinė nuotaika niekur nedingtų, oficialų Dvaro šventės atidarymą pradėti šokio žingsneliu pakviestas Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“, vadovaujamas Astos Sapetkienės.

Dalis renginio dalyvių įsitaisė pavėsyje.

LR Seimo narys Zigmantas Balčytis taip pat atvyko tarti pasveikinimo žodį. Svečias kreipėsi į vietinius ir atvykusius ir pasidžiaugė, kad po kelerių metų švėkšniškiai vėl jam patikėjo Seimo nario mandatą. „Smagu matyti senus ir naujus bičiulius“, – sakė jis.

Svečio manymu, Švėkšna yra miestelis, kuris ne tik nori save garsinti, bet ir moka tą daryti. „Smagu, kai didžiųjų metų ar valstybinių švenčių metu per TV ekraną minimas Švėkšnos vardas, o švėkšniškiai tai verda, tai pina, tai skuta, tai kuria ir ko tik nedaro garsindami savo bendruomenę! Švėkšniškiai visada yra iš labiausiai apkalbamų Lietuvos žmonių“, – kalbėjo svečias. Savo sveikinimą jis užbaigė linkėjimu nepavargti, semtis naujų idėjų ir toliau garsinti miestelio vardą.

Didelė linkėjimų puokštė šventės metu įteikta švėkšniškiams nuo LR Seimo narės dr. Laimos Andrikienės patarėjos, rajono tarybos narių, seniūno Alfonso Šepučio, klebono Juliaus Meškausko.

Sveikinimo žodį tarti pakviestas rajono meras Vytautas Laurinaitis šmaikštavo, kad buvo bemanąs, jog jam šį kartą neteks pasveikinti švėkšniškių… Tikrai „neskaniai“ tai nuskambėjo, juk pagal etiketą meras pasveikinti šventės dalyvius turėjo pirmas. V. Laurinaitis bendruomenei linkėjo sveikatos, gerų idėjų, minčių ir kuo daugiau skiepų. Visos seniūnijos nuo savivaldybės yra gavusios dovanų rojaus obelaitę. Meras tiki, kad laikui bėgant Švėkšnoje bus sukurtas tikras rojus, tokia mintimi ir užbaigė savo linkėjimus.

Pasveikinti naujagimiai ir grožio puoselėtojai

Į šventę atvyko ne visos naujagimių susilaukusios šeimos.

Šeimininkas, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasidžiaugė geriausia laikmečio žinia, pranešdamas, kad nuo paskelbtųjų Šeimų metų pradžios seniūnijoje gimė net 12 naujagimių – ateities piliečių, kurie kurs Lietuvą ir mūsų kraštą. Pasveikinimui su tėveliais buvo kviečiami Kaja Aleksandravičiūtė (Švėkšna), Aurėja Būdvytytė (Jonikų k.), Tajus Bergelis (Švėkšna), Milana Zaveckaitė (Švėkšna), Živilė Žiogaitė (Inkakliai), Paulina Šelženkovaitė (Tvaskučiai), Eimantas Judys (Švėkšna), Markas Kasnauskas (Inkakliai), Žemyna Mišeikytė (Švėkšna), Matas Vanagas (Stirpeikų k.), Benas Žiznevskis (Vilkų kampo k.), Nojus Freitakas (Švėkšna).

Tiesa, į šventę atvyko ne visi, vieni nešini vaikučiais, kiti be jų.

Apdovanoti ir gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkai.
Apdovanoti ir gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkai.

Tradiciškai pasveikinti ir gražiai tvarkomų sodybų šeimininkai. Tokių sodybų šiemet atrinktos penkios: Nijolės ir Sigito Jucių iš Jonikų kaimo, Stanislavos Žąsytienės, Editos ir Ramūno Mockų iš J. Maciejausko g. Švėkšnoje, Dovilės ir Tomo Paulauskų bei Sandros ir Giedriaus Paulauskų iš Šalnos g. Švėkšnoje, Irenos ir Zenono Andriuškų iš Vilkėno g. Švėkšnoje.

Tradicinis Jokūbėlis neįteiktas

Sveikinimai tuo nesibaigė, buvo pakviesti ir šventėje dalyvavę Jokūbai. Tokių atsirado tik du, jiems klebonas Julius įteikė atminimo dovanėles.

Tradiciškai pasveikinti ir du atvykę Jokūbai.

Toliau skambėjo koncertinė programa, buvo vaišinamasi bendruomenių kiemeliuose. Vieni virė šiupinį, kiti grybienę, treti – kastinį su šviežiomis bulvėmis, ketvirti kvietė paragauti įvairiausių skonių ir formų kepinių, naminės giros, naminių sūrių. Bene didžiausias smalsuolių, norinčių paragauti būrys susirinko prie iškepto paršelio. Gardaus paršelio būta, kepėjai vos spėjo visus norinčius vaišinti. Užteko visiems, šiek tiek net liko…

Vakarop šventės šurmulys ėmė rimti, svečiai skirstytis. Dvaro šventė baigėsi palikdama daugybę įspūdžių, malonių susitikimo akimirkų, skonių įvairovės ir emocijų. Šiemet šventei nesuskubta išleisti taip visų pamėgto ir laukiamo laikraštėlio „Švėkšnos metraštis“. Daugelis pasigedo ir tradicinio šventės apdovanojimo – šv. Jokūbo nominacijos, kuri jau antri metai niekam nebuvo teikiama.

Seniūnas A. Šeputis patikino, kad laikraštėlis jau yra spaustuvėje ir po geros savaitės vis tik pasieks savo skaitytojus. O šv. Jokūbo nominacijos teks palaukti iki kitų metų šventės. Dėl objektyvių priežasčių nei pernai, nei šiemet nebuvo galima sukviesti nominacijos skyrimo komisiją, todėl nebuvo renkamas ir nominantas.