„Į valkataujantį šunelį ir į baugščiai jus stebintį nušiurusį katiną galima pažvelgti kitaip – geromis ir troškimo jiems padėti kupinomis akimis. Kiekvienas iš mūsų galime daug, kad gatvėse mažėtų beglobių jų nenaikinant drastiškais būdais. Tereikia mums suvienyti savo jėgas ir idėjas“.
Taip sako į „Šilutės naujienų“ Nr.23 spausdintą straipsnį „Šunys gatvėse: kai pritrūkstame atsakingumo, klojame pinigus“, atsiliepusios dvi šilutiškės Živilė ir Loreta.
Neseniai VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ įkūrusios moterys mintimis dalijasi todėl, kad kol kas nėra pajėgios tik savo pačių jėgomis iš esmės pakeisti susiklosčiusią padėtį. Bet jos tiki, kad rajone gyvena daug geros valios ir plačias širdis turinčių žmonių, kurie jas išgirs ir neliks abejingi išmestų gyvūnų kančioms.
Siekiamybė – rasti naujus namus
Živilė ir Loreta pirmiausia paprašo neviešinti jų pavardžių ir tokį savo prašymą paaiškina tuo, jog baiminasi, kad jas atpažinę šilutiškiai prie jų durų paliks ne vieną gatvėje rastą beglobį gyvūną.
Bet jos kol kas dar negali prisiimti tokios atsakomybės dėl labai buitiškos priežasties – gyvūnų tiesiog neturi kur dėti.
„Tad kam šis pokalbis?“ – paklausite jūs. „Ogi tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie mus ir apie galimybę gelbėti silpnesniuosius“, – atsako moterys.
„Tai ką galime dabar?“ – toliau klausinėtų tūlas pilietis. Živilė ir Loreta pasakoja, kad kol kas jų siekiamybė yra – rasti naujus namus tiems gyvūnams, kuriuos, išmestus į gatvę, atneštų miestelėnai. Žmonių, galinčių auginti tokius gyvūnus, jos ieško ir interneto platybėse, ir pasitelkusios vietinę spaudą.
„Sėkmingai randam. Jau ne vieną katinėlį ir šunelį taip apgyvendinome“, – sako moterys.
„Nuaro“ politika – negailestinga
Todėl jas įskaudino minėtame straipsnyje savivaldybės ir seniūnijos atstovų išsakytas raginimas pamačius gatvėse valkataujančius gyvūnus skambinti seniūnui ar rajono sanitarijos inspektoriui. Šie nedelsdami iškvies „Nuaro“ darbuotojus, o gaudytojai šunelius ir katinus išsiveš ir užmigdys.
Živilė ir Loreta tokią „gyvūnų priežiūros politiką“ vadina negailestinga ir mano, kad su gyvūnais turėtų būti elgiamasi humaniškiau: pradžioje jiems reikėtų surasti laikinus namus, o tada ieškoti naujų nuolatinių globėjų.
Jos nesako, kad „Nuaro“ darbuotojų paslaugų Šilutėje apskritai nereikės, nes juk yra ir sunkiai sergančių, ir labai agresyvių gyvūnų, prie kurių bet kas prieiti negali.
„Nuaro“ gaudytojai sugaudo tik dar neseniai naminius buvusius gyvūnus, o tų, kurie seniai gyvena ir veisiasi laisvėje, tik apdairiai pasislėpę nuo žmonių akių, niekas nepagauna, nes jie prisileidžia tik jau pažįstamus, nuolat juos šeriančius žmones“, – dar vieną problemos pusę iškelia pašnekovės.
Jos viliasi, kad su jomis susisieks ir tie maitintojai, tuomet bendromis jėgomis būtų ieškoma galimybės kastruoti gyvūnus. Moterys jau užmezgė draugystę su Gluosnių g. esančia Veterinarijos klinika, ir čia dirbančios veterinarijos gydytojos Sandra ir Margarita suteikia joms dideles nuolaidas.
Turi ir bendraminčių
Živilės ir Loretos nuomone, būtų galima pasiekti, kad augintinį iš namų išmetę žmonės būtų patraukti administracinėn atsakomybėn ir gautų pelnytą nuobaudą. Tokių atvejų, kai joms pavyko išsiaiškinti tokius neatsakingus piliečius, jau būta. Buvo ir taip, kad užteko vieno pokalbio su gyvūno buvusiais šeimininkais, ir šie priėmė savo buvusį augintinį atgal į šeimą.
Jos prisimena garbaus amžiaus šilutiškę – kačių globėją, kurios namuose viename daugiabutyje vienu metu gyveno 18 kačių. Nuolat bendraujant su moterimi, pavyko pasiekti, kad jos namuose beliko jau tik 4 rainės, dalis kačių padovanota kitoms šeimoms. Ir pati senolė, radusi dar vieną beglobę, jau skambina Živilei ar Loretai, o šios ieško katei naujų namų.
„Vyresnio amžiaus žmonėms apskritai yra nesunku peržengti ribą, priimant į savo namus gyvūnėlius, o viena iš mūsų užduočių – stengtis tai kontroliuoti bendraujant, kalbantis su žmonėmis“, – sako moterys.
Kaip dvi trapios moterys tikisi sugaudyti kates ir šunis? Kad ir tokius, kaip neseniai „Šilutės naujienose“ aprašytas kelias savaites visus „Rasos“ sodų bendrijoje gyvenančius žmones gerokai gąsdinęs vilkšunis?.. Arba tokius šunis, kurie net kelis mėnesius neleido šilutiškiams ramiai vaikščioti Pramonės gatve ir netgi kėsinosi kibti į kojas situacijos aiškintis atvažiavusiai pareigūnei?..
Živilė ir Loreta sako nesančios vienišos – turi bendraminčių, pagalbininkų. Tai ne tik paprasti šilutiškiai, bet ir policijos komisariato pareigūnai, išties geranoriškai pažiūrėję į dviejų šilutiškių idėją puoselėti civilizuotą požiūrį į gyvybę ir visada joms talkinantys.
Tiesa, iš namų išmestų keturkojų skausmui neabejingų ir bent laikinai, kol bus surasti nuolatiniai namai, juos priglausti galinčių savanorių dar labai trūksta.
Siekis – ugdyti civilizuotą elgesį
Trūksta ir dar daug ko, o labiausiai – gyvūnų gaudyklių. Kad įsigytų šį gana brangų pirkinį, bendramintės ir savo sąskaitą „Swed“ banke paskelbė, ir keliose Šilutės įstaigose mini taupykles su užrašu „Ačiū už Jūsų gerumą“ padėjo. Tad bent keliais centais prisidėti prie tvarkos Šilutės gatvėse ir šiuolaikiško požiūrio į gyvybę puoselėjimo jau gali kiekvienas norintysis. Tereikia užsukti į Vertimų biurą, Lietuvininkų g. 61, į „Bitės“ saloną, Tilžės g. 1, į Vydūno g. esančią veterinarijos vaistinę, į kelionių agentūrą „Viatora“.
Taupyklių netrukus atsiras ir daugiau, o apie gyvūnų gerovę galvojančios moterys žiniasklaidoje ir savo Fasebok puslapyje įsipareigoja informuoti, kam išleido suaukotus pinigus.
O kol kas labdaringam darbui joms tenka aukoti savas lėšas.
„Suprantame, kad ne mūsų jėgoms daug metų vyravusią padėtį ir šilutiškių nuostatas pakeisti greit ir iš esmės. Bet jei visi nebūsime abejingi, bandysime ką nors keisti, tai ir pavyks – po truputį ugdysimės civilizuotą elgesį su mažaisiais mūsų draugais“, – neabejoja pašnekovės.
Save jos vadina tik šio darbo pradininkėmis, tik bandančiomis spręsti įsisenėjusią problemą. Bet tvirtai tiki, jog Šilutėje yra dar daug panašiai mąstančių žmonių, kurie sutiks su jomis bendradarbiauti.
Skambinti Živilei ir Loretai galima telefonais: 8 655 51993 ir 8 633 96858. Pasak jų pačių, skambinti galima bet kuriuo metu, o radus besikankinantį gyvūną – net ir naktį.