Dar 2014-ųjų pavasarį Šilutės centrinės Lietuvininkų gatvės šiaurinėje dalyje, nuo Kultūros ir pramogų centro iki šviesoforu reguliuojamosios sankryžos su Eglių gatve, šaligatvis buvo padalintas į dvi dalis: pėstiesiems ir dviratininkams. Kai dviratininkų takas buvo nužymėtas būtinais ženklais, atsirado būtinybė pagal Kelių eismo taisykles jų paisyti.
Tačiau ar baltomis juostomis pažymėtoji šaligatvio vieta tapo saugesnė? Ir iš viso, ar visi – tiek dviratininkai, tiek pėstieji – žino pagrindines KET taisykles?
Neformaliojo vaikų švietimo programos „Jaunasis žurnalistas“ dalyviai užfiksavo, kaip elgiasi dviratininkai bei pėstieji, taip pat kalbino šilutiškius. Pagrindinis dėmesys buvo atkreiptas į esminį KET įpareigojimą: dviratininkai turi naudotis tik jiems skirtu taku, o pėstieji juo eiti negali.
Gatvėje dviratininkų žymiai sumažėjo
Prieš pusantrų metų ant šaligatvio pažymėjus dviratininkams skirtą juostą vieni šilutiškiai tai priėmė kaip svetimkūnį, esą naujasis dviračių takas trukdo pėstiesiems ir ypač mamoms, stumiančioms vežimėlius. Kiti sveikino tokį sprendimą, verčiantį dviratininkus nebevažinėti intensyvaus eismo centrine gatve – taip saugiau ir patiems dviratininkams, ir vairuotojams.
Dabar tame dviračių take netrūksta dviratininkų, o centrine gatve važinėjančių lengvabūdiškų dviratininkų vis mažėja. Tai konstatavęs Šilutės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Alvydas Balandis sako, kad žmonių 
sąmoningumas didėja.
Bet į dviračių taką pėstieji vis dar kėsinasi, nors turėtų palikti jį laisvą. Jie kartais net aprėkia pro šalį, dviračių taku, važiuojančius dviratininkus. O dviračių vairuotojus gerokai erzina, kai savo dviračių take tenka nuolat aplenkti einančius pėsčiuosius ar dėl jų išvažiuoti į pėsčiųjų zoną.
Bet nemažai dviratininkų „staigmenų“ patiria ir automobilių vairuotojai, kai jiems lyg iš niekur nieko prieš akis išdygsta dviratininkas, net neketinantis prie perėjos nulipti ir per ją persivesti dviračio.
Dviratininkai mėgsta „skraidyti“
Sutiktas dviračių taku važiuojantis šilutiškis Romas sakė, jog dviračiu naudojasi šiltesniuoju metų laiku. Jam teko ne kartą susidurti su situacija, kai pėstieji žingsniuoja baltomis juostomis pažymėtu dviračių taku. „Visaip būna, vieni praeiviai – geranoriški, kiti – nelabai. Tačiau aš juk nelekiu nutrūktgalviškai“, – prisipažino užkalbintasis.
Romas sakė, kad kirsdamas gatvę, jei nėra automobilių, važiuojamąją dalį pervažiuoja dviračiu, o jei eismas intensyvus – nulipa ir dviratį perveda per perėją.
Šilutiškis Kostas dviračiu dažniau važinėja taku, esančiu ant pylimo. Vyras sakė ne kartą pastebėjęs dviratininkus, „skrendančius“ per perėjas. „Pats vairuoju ir automobilį, todėl puikiai žinau, kad per perėją dviratį reikia persivesti“, – sakė šilutiškis, patikslindamas, jog „skraidyti“ dviračiais per centrinę gatvę labiau linkę jaunuoliai. Vyresnieji, anot Kosto, labiau saugo save ir kitus.
Sandra sakė, jog ne taip seniai Šilutėje matė linksmą situaciją su garbaus amžiaus močiute. Senolė prie šviesoforais nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nulipo nuo dviračio ir bėgdama persivedė dviratį, kad tik kuo mažiau sutrukdytų laukiantiems automobiliuose vairuotojams. „Tačiau labai dažnai pastebiu, kad dviratininkai nepaiso jiems nustatytų taisyklių ir pėsčiųjų perėja tiesiog važiuoja, – pripažino moteris. – Tačiau ir pėstieji dažnai užima dviračių taką. Kai važiuoju dviračiu, mane tai labai erzina.„
Lukas ir Arvydas pastebėjo, kad dažniausiai dviratininkai, kirsdami gatvę, nenulipa nuo dviračio, o važiuoja per perėją. Lukas ne taip seniai buvo liudininkas įvykio, kai neatsargus dviratininkas vienoje šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, nenulipęs nuo dviračio, bandė pervažiuoti. Tąkart dviratininką sustabdė nestiprus automobilio smūgis. Visa laimė, jog niekas stipriai nenukentėjo.
Vaikinai taip pat yra pastebėję, kad dviračių taku atvažiuojantys dviratininkai, norėdami apsaugoti save ir praeivius, dažnai perspėja skambučiu, pritvirtintu prie vairo.
Tai – svarbu
Bet kokiu atveju, saugumą kelyje ar šaligatvyje užtikrina ir pėsčiųjų, ir vairuotojų supratingumas bei tolerancija. Pėstiesiems visad reikia atkreipti dėmesį į tai, ar po kojomis nesidriekia dviračių takas, savo ruožtu dviratininkams būtina važiuoti kultūringai, pasirinkti saugų greitį ir nepamiršti, kas vyksta aplinkui.
Norint kirsti gatvę, reikia nulipti nuo dviračio ir jį persivesti – tai aiškiai nurodyta Kelių eismo taisyklėse.
Dviračio vairuotojas taip pat turi žinoti, jog norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Jaunieji žurnalistai dar nori visiems priminti, jog ir dviratininką, važiuojantį per pėsčiųjų perėją, ir pėsčiąjį, einantį dviračių taku ar ne per perėją, ir automobilio vairuotoją, kalbantį mobiliuoju telefonu ar pro langą išmetantį nuorūką, dieną naktį mato budriosios policininkų akys – dvylika vaizdo kamerų.
Ir vis dėlto, nepaisant galimų nuobaudų, pirmiausia vertėtų įvertinti savo ir artimųjų sveikatą bei kasdien išlikti saugiems ir budriems.
Apklausą atliko NVŠ programos „Jaunasis žurnalistas“ dalyviai: Milena Šadvartaitė, Deivina Jašinauskaitė, Deividas Benevičius, Karolina Burzdžiūtė, Agnė Griciūnaitė.