Į geriausių 2012 metų šalies sportininkų dešimtuką patekusio boksininko Evaldo Petrausko gyvenimą pakeitė pernai olimpiadoje iškovotas bronzos medalis.
Londono bokso ringe (svorio kategorija iki 60 kg) iškovojęs pirmą olimpinį medalį nepriklausomai Lietuvai E.Petrauskas dabar yra laimingas, nes jo mylimiausi žmonės yra šalia. Iš Airijos į Lietuvą grįžo draugė Dovilė ir dvejų metukų dar neturinti jų dukrelė Gustė, kurią sportininkas kasdien vežioja prabangiu automobiliu.
Kovo 19 dieną 21-ąjį gimtadienį švęsiantis E.Petrauskas nesikremta nepatekęs į geriausių Lietuvos sportininkų trejetuką. Pasak jo, rinkimuose užimta ketvirtoji vieta – taip pat įspūdingas rezultatas. Sykiu Evaldas džiaugiasi ir dėl savo trenerio Vladimiro Bajevo, kuris iki 2012-ųjų vasaros tarp savo auklėtinių neturėjo olimpinio prizininko. Šalies geriausių trenerių rinkimuose V.Bajevas užėmė trečiąją vietą.
„Sausio 7 dieną sukako šešeri metai, kai dirbu kartu su V.Bajevu”, – tikslius skaičius žėrė Šilutėje trenerio Vinco Murausko išugdytas E.Petrauskas.
– Kurias datas dar prisimenate?” – LŽ patikrino Evaldo Petrausko, dėl ypatingo kovos stiliaus po olimpiados praminto Mažuoju tanku, atmintį.
– Žinau savo artimų žmonių gimtadienius.
– O diena, kai iškovojote olimpinę bronzą, nėra svarbi?
– Ji neįsimintina, nes turėjau kovoti finale! Jei būčiau kovojęs finale, tą datą tikrai atsiminčiau. (Olimpiados bokso turnyro teisėjų nemalonė vis dar skaudina iki tol tik jaunimo turnyrų titulais pasigirti galėjusį E.Petrauską – red.).
Kovoja dėl savęs
– 2012-ųjų geriausių sportininkų rinkimai turbūt privertė jus suvokti, kokį didelį darbą nuveikėte praėjusiais metais?
– Jau 2013-ieji, viskas prasideda iš naujo. Supratau vieną dalyką – negaliu nusileisti žemiau, nei esu. Ir privalau dirbti, kad būčiau dar aukščiau. Todėl dabar bus dar sunkiau.
– Supratote, kad gyvenimą iš esmės gali pakeisti ne fantastiškas pasirodymas olimpiniame festivalyje, Europos ar pasaulio čempionatuose, o vienas medalis, iškovotas olimpinėse žaidynėse?
– Taip! Dabar kitoks atlyginimas, ir žmonės kitaip žiūri į mane. Gyvenimas stipriai pasikeitė.
– Ir važinėjate automobiliu, kurį už medalį jums padovanojo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas?
– Taip, mašina gerai rieda, ja esu labai patenkintas. Be to, pernai dar ir vairuotojo pažymėjimą gavau.
– Kas, be jūsų, naujajame automobilyje dažniausiai sėdi?
– Visą laiką sėdi dukrytė Gustė. Draugė Dovilė su dukra grįžo į Lietuvą, gyvename visi kartu. Dabar esu laimingas, patenkintas gyvenimu. Ir kupinas naujų jėgų.
– Pernykščiai jūsų laimėjimai greitai bus pamiršti. Žmonėms reikės naujų pergalių.
– Ir tegul pasimiršta. Aš kovoju ne dėl kitų, o dėl savęs. Toliau sieksiu užsibrėžto tikslo, kad žmonės pamatytų, kaip reikia kovoti ringe.
– Kokios varžybos šiemet jums bus svarbiausios?
– Pasaulio ir Europos čempionatai. Europos pirmenybės vyks gegužės 17-26 dienomis Baltarusijoje, o stipriausi pasaulio boksininkai susiburs spalio 4-20 dienomis Kazachstane. Reikės rimtai rengtis šioms varžyboms, kad kokį nors medalį namo parvežčiau.
Nuo Šamuko iki Mažojo tanko
– Kaip manote, kodėl jau ketvirtus metus iš eilės Metų sportininko titulas atitenka moteriai?
– Matyt, Lietuvos moterys labai stiprios (šypsosi). Be abejo, jos renkamos dėl savo laimėjimų.
– Kada išmuš jūsų valanda?
– Esu jaunas, viskas dar priešaky. Gal kada ir aš būsiu išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku (šypsosi).
– Po Londono olimpiados jums prilipo Mažojo tanko pravardė.
– (Juokiasi.) Žinau. Mačiau netgi fotomontažų su manimi. Patiko.
– Anksčiau esate turėjęs pravardžių?
– Draugai, kurie mane pažįsta nuo pat vaikystės, vadina Šamuku. Yra ir kitokių pravardžių, bet dažniausiai vadina tiesiog Petrausku.
