Eglė ir Valerijus Paulauskai:„Vaikai tėvus supranta, kai užauga

egle-ir-valerijus-paulauskaivaikai-tevus-supranta-kai-uzaugaŠešetas vaikų. Šiais dviem žodžiais daug kas pasakyta. Paklaustas, ar sunku būti tėvu šešiems skirtingo amžiaus žmonėms, Valerijus Paulauskas tik pažvelgė nustebęs. Nemėgsta tuščiažodžiauti. Atsakymą išskaičiau iš žvilgsnio: „Ar sunku? Negalvoju apie tai. Esu tėvas, ir taškas.“ Ir nuėjo tramdyti įsidūkusio mažėlio.

„Jis geras“

Apie tėvystės džiaugsmus ir vargus su Egle bei Valerijumi Paulauskais kalbėjomės jų jaukiuose, nors ir ne itin erdviuose namuose Traksėdžiuose (Šilutės rajone), kuriuos narsiai saugo maža juoda triukšminga kalytė Dina. Butas kuklus, užtat nuosavas, o šeimai tai labai svarbu.

Apie vargus, tiesą sakant, jie visai nekalbėjo. Sunkumai šiuose namuose priimami kaip natūrali gyvenimo dalis. O štai džiaugsmai klegėjo, čiauškėjo patys. Linksmuolės dukrelės, Ugnė ir Akvilė, spalvindamos knygeles, noriai pasakojo apie savo tėtį. „Jis geras.“ „Mėgsta grybauti ir uogauti.“ (Žvejoti – nelabai, nors kilęs iš Rusnės… Atsikando jau to vandens.) Dar jam patinka žaisti su vaikais lego kaladėlėmis ir dar būti „prie kompo“ (na, kuriam iš tėčių nepatinka).

Anot Ugnės, tėtis griežtesnis už mamą; pasak Akvilės, vaikai labiau klauso mamos.

Su mama Egle pirmiausiai vienbalsiai konstatavome, jog tėčiams retai kada giedami tokie ditirambai kaip mamoms, o juk verti jų, gerų žodžių, ne mažiau; ir, nors nėra labai sentimentalūs, išgirsti juos tikriausiai norisi.

Paulauskų šeimoje Tėvo diena švenčiama visada. Kaip ir Mamos dieną, vaikai dovanoja pačių rankelėmis paruoštas dovanas.

se11„Su vienu sunkiau“

Vyriausia dukra, 21 metų Vitalija, jau palikusi šeimos lizdą. Ką tik baigė mokslus (su pagyrimu) Klaipėdoje, ten ir gyvena. Tėvų patarimu, profesiją rinkosi ne pagal populiarumą, o širdžiai mielą: bus kirpėja.

17-metė Karolina ateitį sieja su kulinarijos sritimi. Kaip ir mama, kuri moka groti akordeonu, ji – muzikali mergina: groja gitara Šilutės jaunimo muzikos grupėje „Prieskonis“. Visos mergaitės – kaip ir mama Eglė – linkusios į rankdarbius: mėgsta nerti, megzti, dekoruoti daiktus, kurti papuošalus…

10-metis Justas – ypatingas vaikas, Eglės žodžiais, – „mūsų amžinas kūdikis“. Berniukas turi negalią, mokosi namuose. Labai mėgsta keliauti automobiliu ir klausytis muzikos.

8-metė Akvilė lanko Šilutės meno mokyklą, ji – šokėja.

Ugnė į klausimą, kiek jai metukų, atsakė parodydama keturis pirštukus. Ji lanko darželį. Paklausta, ką labiausiai mėgsta veikti gyvenime, iškilmingai pareiškė: „Žaisti!“

Dvejų metukų Erikas – judruolis, nenustygstantis vietoje. Turbūt todėl nemėgsta fotografuotis.

Gal dar ne pabaiga..?

„Jau užteks“, – nukerta Eglė. Kita vertus, prisipažįsta, jog auginti vieną buvo sunkiau. „Ir dabar nėra lengva, bet nieko – susidėliojam…“

Paulauskai brangina šį laiką, kai vaikai dar namuose, su jais. „Juk tas laikas nesitęs ilgai, prabėgs – net nepajusim. Vitalijos labai trūksta. Ir jai trūksta mūsų, dažnai sugrįžta. Vaikai užaugs ir išeis. Tada namai bus sutvarkyti, švarūs, bet tušti.“

Jie nelaukia šito laiko.

Kartu

Nesunku pastebėti, kad Valerijus ir Eglė – darniai vienas kitą papildantys žmonės. Susipažino dirbdami vienoje įmonėje, bene prieš 15 metų, o susituokę – 11 metų. Nors abi vyresnėlės mergaitės nėra Valerijaus biologinės dukros, tačiau vadina ir laiko jį savo tėčiu.

„Vaikus auginti ir auklėti turi abu tėvai. Pas mus nėra griežto pasiskirstymo šeimyninėmis pareigomis. Kuris tuo metu gali – tas juos nuveža į darželį, mokyklą, būrelius, verda pietus, žaidžia su mažaisiais, migdo… – pasakoja Eglė. – Valerijus dirba pamainomis, kas keturias dienas būna laisvas. Aš jau dešimtį metų turiu nepertraukiamas motinystės atostogas, tačiau „atostogauti“ tikrai nėra kada.“

Eglė ne tik rūpinasi savo šeima, – ji yra aktyvi bendruomenės narė: vadovauja asociacijai „Traksėdžių viltis“ bei Sutrikusio intelekto žmonių globos (SIŽG) bendrijai „Šilutės Viltis“. Be to, ji dar mokosi logistikos profesinėje mokykloje, mat, baigusi vidurinę, profesijos neįgijo. Niekada ne vėlu.

Kas padeda palaikyti darną šeimoje? „Stengiamės išgirsti vienas kitą. Be to, nelabai turime kada pyktis, – šypsosi Eglė, – nėra tam laiko. Na, o jeigu pasitaiko nesusivaldyti – būtinai atsiprašome.“

Ar pabūna dviese, kaip pailsi nuo rūpesčių, vaikų šurmulio?

Valerijus sako mėgstantis visai dienai išeiti į mišką – grybauti ar uogauti, pailsi gamtos tyloje ir ramybėje.

„Prispyrus bėdai, visada galime kreiptis į tėvus ir kitus artimuosius. Prisimenu, kartą, kai jaučiausi labai blogai, mama išleido mus su vyru naktį prie jūros“, – priduria Eglė.

Atostogauja tik visi kartu. Su visais šešiais vaikais. „Aš neįsivaizduoju, kaip galima pailsėti kažkam palikus vaikus… – sako Eglė. – Kokios čia atostogos be jų?“

Toli, žinoma, nenuvažiuoja, bet užtenka jiems ir Lietuvos grožio.

Tradicijos

Apie savo tėvus Valerijus ir Eglė kalba su didele pagarba.

„Žinoma, kai augi, visokių ten pykčių būna, – prisimena Valerijus, – bet suaugęs, kai jau pats tampi tėvu, visa tai supranti ir lieka vien pagarba.“

To paties moko ir atžalas.

Tėvai abiem įskiepijo nepalikti artimo bėdoje. Ir nepalikti, nepamiršti savo tėvynės. Paulauskai nemano, kad išsikraustę svetur, kaip dabar daugelis daro, gyventų sočiau ir geriau, jaustųsi laimingesni. Jiems labai svarbu likti pasiekiamiems savo tėveliams, kuriems dėl amžiaus vis labiau prireikia pagalbos.

Ar patys čia, savo valstybėje, jaučiasi gerbiami, reikalingi, ar pakanka paramos? Eglė ir Valerijus trumpam pritilo ir susimąstė, tačiau ir vėl jokių priekaištų nepažėrė. Pažvelgė vienas į kitą: „Visko mums gana.“

Pasidžiaugė gaunantys paramą neįgalaus vaiko priežiūrai, dar – po 15 eurų kitoms atžaloms… Daugiau apie pinigus nekalbėjo. Tik, sakė, labai jau trūksta kaime užimtumo vaikams, vietos dienos centrų, kur veiktų įvairūs – nemokami ir mokami – būreliai, kur vaikas galėtų praleisti laiką ruošdamas pamokas, žaisdamas – maždaug iki 16 val. „Mūsų rajone apie tai kalba, bet ar bus įgyvendinta – neaišku. Kiek žinau, nuo rugsėjo mokyklose ruošia ilgesnes popamokines veiklas… Norėtųsi, kad valstybė rūpintųsi visais savo vaikais, neskirstydama pagal statusus“, – viliasi daugiavaikė šeima.
Supras, kai užaugs

Dar šešių vaikų tėčio paklausiau, kokių patarimų duos savo vaikams, kai šie augins savąsias atžalas.

„Kai užaugs, patys atsirinks“, – nedaugžodžiavo Valerijus.

Visiems tėčiams artėjančios šventės proga Paulauskai linki kantrybės ir optimizmo.

O visa kita vaikai supras patys – kai užaugs…

VE.lt inf.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.