Įsivaizduokite, kad iki 17 cm dydžio užaugantis Kosta Rikos voras paukštėda mokykloje jūsų vaikui ropoja per ranką… Kitas vaikas lekia žiūrėti į terariume judančius tarakonus, šimtakojus, maldininkus ar gyvalazdes, stengiasi kiekvieną jų paliesti.
Susižavėję mažyliai, grįžę namo, pasakos patirtus įspūdžius, o mamos, turbūt, pasibaisės. Ką jau kalbėti apie tai, jei mažylis paprašytų auginti plaukuotą egzotinį vorą…
Projektą „Nariuotakojai mokykloje“ vykdantys ir į Lietuvos mokyklas gyvus eksponatus atsivežantys palangiškis Edgaras Čepulkovskis ir klaipėdietis Mindaugas Maurukas teigia, kad nesusidomėti šiais vorais tiesiog neįmanoma – jų yra tūkstančiai rūšių ir kiekvienas vis kitoks, vienas už kitą išskirtinesnis ir įdomesnis.
Netrūks aikčiojimų ir klyksmų
Neseniai Lietuvoje startavęs projektas „Nariuotakojai mokykloje“ skirtas supažindinti moksleivius su nariuotakojų gyvenimo ypatumais, kilmės šalimis, rūšių įvairove, paplitimu. Projekto vykdytojai bei sumanytojai Mindaugas ir Edgaras vaikams ne tik pasakoja apie šiuos gyvius, bet stengiasi bent jau apie 30 jų atsivežti: kartu su projekto vykdytojais po mokyklas keliauja vorai, tarakonai, šimtakojai, maldininkai bei gyvalazdės.
Vaikams pristatoma teorinė dalis priklauso nuo to, su kokio amžiaus moksleiviais tenka dirbti. Pasak E.Čepulkovskio, vyresni moksleiviai kantresni – jie susidomėję klausosi teorijos nuo nariuotakojų ekologinių nišų iki dauginimosi ypatumų ar sistematikos, o mažoji auditorija retai kada susikaupia klausytis pasakojimų, jiems įdomiau viską apžiūrėti, pačiupinėti.
Tačiau, nesvarbu, kokio amžiaus auditorija susirenka, projekto vykdytojai pripažįsta, kad nebuvo mokyklos, kurioje nebūtų klyksmų, nuostabų ir aikčiojimų – nė vienas neliko abejingas. „Kiekvienas išsineša dalelę tos egzotikos, kurią atvežame“, – neabejoja E.Čepulkovskis.
Kada tiksliai atvyks į Šilutę, nariuotakojų augintojai dar nežino, tačiau tikisi, kad tai spės padaryti dar šiais metais.
Vorų verslas
Edgaras auginti vorus pradėjo prieš 7 metus. Namų kampuose įsitaisiusius vorus jis šerdavo musėmis, o vėliau susidomėjo 
dideliais tropiniais vorais. Prieš 1,5 mėnesio susipažinęs su tokiu pat egzotomanu Mindaugu, nusprendė savo pomėgį parodyti Lietuvai. Suvieniję jėgas, vyrai įkūrė „Insektariumą“ – vienintelį Lietuvoje interaktyvųjį nariuotakojų muziejų.
Šiuo metu jie turi apie 16 vorų, 7 rūšių tarakonų, 6 rūšių gyvalazdžių, 3 maldininkus, po 1 šimtakojį ir skolopendrą (šis – taip pat šimtakojis).
Pasakodami apie savo gyvūnėlių auginimo ypatumus, nariuotakojų žinovai sako, kad vorai visiškai nereikalauja priežiūros – svarbiausia šiems augintiniams yra šiluma ir drėgmė. Jie net geriau jaučiasi, kai būna neprižiūrimi. Jie ilgai gyvena – apie 5-20 metų (patelės ilgiau nei patinai).
Mažus vorus šerti reikia 2 ar 3 kartus per savaitę, o suaugę gali išbūti neėdę iki pusės metų. Mėgsta šie augintiniai paskanauti įvairių gyvių – žiogų, svirplių, milčių, zofobusų. Suaugusius vorus galima pavaišinti ir graužikais ar tarakonais.
Ar vorai nuodingi?
„Ar vorai nuodingi?“, – pasak Edgaro, tai pats populiariausias klausimas. Vienoje mokykloje teko į šį klausimą atsakinėti tiek kartų, kiek ekspozicijoje buvo vorų.
„Atsakyti labai lengva, bet paaiškinti šiek tiek sudėtingiau. Visi pasaulio vorai nuodingi, bet ne visi gali perkąsti odą, o ir tie, kurie gali perkąsti, ne visada kanda, o jei kanda – retai kada naudoja nuodus“, – aiškina vorų žinovas.
Pasak jo, vorai kanda tik pajutę pavojų ir gindamiesi. Per 7 draugystės su vorais metus Edgarui nėi karto neteko pajusti įkandimo.
Kaip sako egzotomanai, vorai, kaip ir žmonės, turi labai skirtingus charakterius. Pasak jų, išskirti galima senojo ir naujojo pasaulio vorus. Naujojo pasaulio – Amerikos žemynų – vorai yra lėti, neagresyvūs, jų nuodai minimalaus toksiškumo. Tai tokie vorai kaip Meksikos, Brazilijos ir jie rekomenduojami pradedantiesiems auginti vorus.
Senojo pasaulio vorams priskiriami kilę iš Afrikos, Azijos. Šie yra agresyvūs, toksiški bei labai greiti. Juos rekomenduojama auginti tik turint nemažą patirtį, nes nežinant, kaip elgtis, galima sulaukti įgėlimo.
„Vorai – išskirtiniai augintiniai. Jų yra tūkstančiai rūšių ir kiekvienas vis kitoks, vienas už kitą įdomesnis“, – savo pomėgį pagrindžia Edgaras.