Eigulys – girininko dešinioji ranka ir varomoji girininkijos jėga

Per du darbo dešimtmečius P.Auksorius pats padarė nemažai tokių lesyklų ir ėdžių.Savaitgalį savo profesinę šventę minėję visos Lietuvos miškininkai šį kartą suvažiavo į Ukmergę. Čia pagerbti darbščiausi šios profesijos atstovai, tarp kurių buvo ir Šilutės urėdijos atstovas – Žemaičių Naumiesčio girininkijos eigulys Pranas AUKSORIUS.

Naumiestiškiui įteikta Generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko pasirašyta padėka už brandų ir prasmingą darbą Šilutės krašto miškams bei nuolatinį tobulėjimą profesinėje veikloje.

Ilgametis miškininkas jau yra pelnęs ne vieną savivaldybės ir seniūnijos padėką, bet ir šį kartą sako tikrai nesitikėjęs tokios pagarbos.

Važiavo pažiūrėti miškų

„Nuo jaunystės bendravau su miškais. Tas žaliasis žemės rūbas visad traukė, nes kada miškan beužeitum – jis vis kitoks, vis pasikeitęs. Ypač – lapuočių“, – taip P.Auksorius atsako į klausimą apie profesijos pasirinkimą.

Jaunystėje tą bendravimą paskatino dėdė ir pusbroliai, kurie buvo miškininkai. Jiems reikėjo talkos mišką sodinant, ravint daigynus. Tai dabar piktžolėti plotai tiesiog nupurškiami chemikalais, o anais laikais juos tekdavo ravėti rankomis.

Grįžęs iš tarnybos sovietų kariuomenėje, Pranas rinkosi mechanizaciją, įstojo į Kėdainių rajone, Kapliuose buvusią profesinę mokyklą. Vėliau trys dešimtmečiai praėjo dirbant melioruojamuose rajono laukuose. Bet naumiestiškis sako, jog miškai visada buvę jo mintyse, ne kartą ir ne du jis važiavo į Vainuto girininkijos miškus tiesiog pasižiūrėti, ar tebežaliuoja jo jaunystėje sodinti medžiai.

Nėra grybų – kalti lietūs

Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje sutapo su posūkiu Prano gyvenime – jis atėjo į urėdiją. Susėdę su urėdu Stepu Bairašausku abu ir dabar prisimena dar sovietmečiu įvykusį pirmąjį jų susitikimą. Žinoma – miške. Urėdas sako tuomet miške, kur turėjo dirbti kitas eigulys, netikėtai rado besidarbuojantį Praną.

Vyrai išsikalbėjo, susipažino. S.Bairašauską labiausiai nustebino, kad tas miške aptiktas vyras darbavosi basas. Kas jau kas, o urėdas gerai žinojo, kaip per mišką eidamas net su batais kliūvi už išvartų, kaip basas pėdas drasko miško išvartos ir šakos. Pranui tai buvo nė motais, atvirkščiai – urėdą jis patikino, esą jam taip net lengviau vaikščioti, net malonumas, kai padus kutena miško paklotė.  

Nuo tada Pranas jau dažniau talkino miškininkams visuose jų darbuose: ar kelius reikėjo patvarkyti, ar vandenį nuleisti, ar kitur, kur tvirtos mechanizatoriaus rankos ir sumanumo reikėjo.

Ar tebevaikšto miškais basas ir dabar? – smalsaujame.

„Tai kad dabar jau žmona nebeleidžia, o ir visokiomis ligomis užsikrėtusių erkių dabar be galo daug priviso“, – truktelėjęs pečiais dėsto 68-erių metų miškininkas.

Bet čia pat išsitaria dar ir vakar basomis per mišką patraukęs grybauti.

Kalbai apie grybus pasisukus, skubame išsiaiškinti, kodėl šiemet tų miško gėrybių taip skurdžiai gamta padovanojo. Pranas sako, jog kalti lietūs, kuriais šiais metais buvome dosniai aplaistyti. Jis dar jaunytėje pastebėjo, jog tais metais, kuomet gausiai lyja, žemė įmirksta, o kartu išmirksta ir grybiena. Tokiu metu kartais ir dveji metai iš eilės negrybingi būna, o apie vertingiausius grybus tuomet iš viso tik pasvajoti belieka.

Bjauriausi šiukšlintojai, remontuojantys namus

Ar per tuos du dešimtmečius keitėsi žmonių požiūris į tą žaliąjį planetos rūbą? – tokiu klausimu Praną provokuojame pokalbio apie miškų teršėjus. O jis nustebina sakydamas, jog keitėsi tik į gerąją pusę. Anot miškininko, šiukšlių miškuose mažėja: jei anksčiau jis kur kas dažniau aptikdavo vadinamųjų smulkių atliekų, kurias tautiečiai palikdavo tiesiog ten, kur iškylaudavo ar pietaudavo, tai dabar dauguma poilsiautojų savo atliekas išsiveža.

„Gali būti, kad gelbsti nauja tvarka, kuomet konteinerių ant kiekvieno kampo pristatėme. O gal išprusimo ir kultūros jau daugiau turime“, – pasvarsto S.Bairašauskas su P.Auksoriumi.

Pastaraisiais metais vis rečiau miškininkas aptinka ir automobiliais atgabentų didžiulių šiukšlių krūvų. O jau kai pamato tokią, tai iš tolo žino – čia bus statybinis laužas. Ir beveik niekada neprašauna – būtent namus remontuojančius kraštiečius miškininkai dabar vadina bjauriausiais teršėjais. Tokių vis dar yra. Štai ir savo miškuose P.Auksorius neseniai vėl aptiko priekabą statybinio laužo. Toji priekaba, o tiksliau – ją atvežęs žmogus, kiek išklibino naumiestiškio įsitikinimą, kad jo apylinkės žmonės esantys tvarkingiausi, mat jau kelerius metus tokių krūvų miškininkas nebuvo radęs.
Bet jis supranta – reikia laiko, visų žmonių iš karto neišauklėsi.   

Pelnė ne vieną padėką

„Į darbą kasdien einu kaip į šventę“, – tokius žodžius P.Auksorius ištaria pokalbio pabaigoje.  Jis tikina, kad jam tiesiog pasisekė, mat turi labai gerą kolektyvą. „Visi urėdijos darbuotojai – labai geri, ir girininkijoje esame kaip viena šeima“, – sako jis, vardindamas nedidelį savo kolektyvą: girininką Tomą Uselį, jo pavaduotoją Steponą Mockų ir eigulę Stefą Paldauskienę.

Tas nedidukas kolektyvas prižiūri beveik 3000 hektarų miškų plotą. Daugiausia – mišrių miškų, besidriekiančių link Šilalės esančioje pusėje.

O urėdas S.Bairašauskas tikina, kad esą priešingai: tai pats eigulys yra dešinioji girininko ranka ir girininkijos varomoji jėga. Tai jis, miške būdamas kiauras dienas, pirmasis pamato, ką ir kur reikia daryti, ir nelaukia, kol kas nors jam darbą nurodys, – pats informuoja ir imasi dirbti.

Per tuos du dešimtmečius, kai girininkijoje dirba Pranas, jo eiguvoje įveista 391,5 ha miško kultūrų, išugdyta 707,1 ha jaunuolynų, nutiesta 1,7 km naujų bei rekonstruota 9,8 km senesnių kelių, įrengta atokvėpio vieta.

2007 m. P.Auksorius apdovanotas miškų urėdo Šilutės padėkos raštu už ilgametį nepriekaištingą darbą. 2008 m. jis pelnė Žemaičių Naumiesčio seniūno padėką už gamtos puoselėjimą, žaliojo rūbo atnaujinimą Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje. 2011 m. seniūnas dėkojo miškininkui už nuolatinį dėmesį ir pagalbą gražinant Žemaičių Naumiesčio seniūniją, tais pačiais metais jam įteikta ir rajono savivaldybės administracijos padėka už profesionaliai atliktas pareigas ir pagalbą likviduojant ekstremalią situaciją.  

„Labai vertiname Praną, pasitikime juo, ir džiaugiamės, kad jo darbą pastebėjo ir Generalinė urėdija“, – sako S.Bairašauskas.

Silutes naujienu LOGO