Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje savo poezijos knygą „Tekėjimas“ pristatė kraštietis Gediminas Macijauskas, gimęs ir augęs Šilutėje.
Čia baigęs vidurinę mokyklą, jis studijavo Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetuose teatro režisūrą. Po studijų dirbo Klaipėdos miesto mokyklose pedagogu. Šiuo metu gyvena Palangoje, dirba Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre metodininku.
Į susitikimą su šilutiškiais Gediminas atvyko kartu su savo bičiulėmis – vaikų teatro režisierėmis Aukse Naujokiene ir Neole Juciene, kurios skaitė eiles iš jo knygos. Dainomis ir gitaros garsais knygos pristatymą paįvairino Audronė Benetienė.
Mintimis apie patirtas emocijas skaitant G. Macijausko eilėraščių knygą dalijosi šilutiškė pedagogė, lituanistė Irena Arlauskienė. „Prisimindami kaip startą pačią pirmąją šilutiškių poezijos rinktinę „Dvidešimt ir vienas Šilutės užburtas“, galime didžiuotis, kad rašančių eilėraščius nemažėja. Tobulėja ir pati kūryba – ji darosi sudėtingesnė, gilesnė, įgauna naujų raiškos formų. Įdomu tai, kad Gediminas nevadina savęs poetu, nes poetinė kūryba jį užklupo netikėtai – po gyvenimo mesto rimto išbandymo ji tiesiog ištekėjo iš sielos gelmių. Nenuostabu, juk kaip tik tokia ir yra poezijos prigimtis – ji atveria duris į pasaulį žmoguje“, – sakė mokytoja.
Pasak I.Arlauskienės, Gedimino knyga „Tekėjimas“ yra labai maloni ne tik sielai, bet ir rankai: pritaikytas eilėraščiams skaityti formatas, gausiai iliustruota Rimos Baukaitės piešiniais. Jie ne tik papildo poetinį tekstą, bet ir skatina gilesnį prasmės apmąstymą.
Eilėraščiuose vyrauja meilės gamtai, žmogui, savam kraštui temos: „Per Šyšos vingį, per Šyšos gylį, per Šyšos ilgį vaikystė lydi. Nuo Nemuno pločio, per Nemuno kilpą aplinkos grožis į širdį netilpo“….
Pats autorius patvirtino, kad poeziją pradėjo kurti po sunkios ligos, palietusios jį prieš penkerius metus. Jis sakė, kad patirti išgyvenimai kaip vanduo sutekėjo į rinktinę „Tekėjimas“.
Jis prisiminė laiką, praleistą Šilutėje, buvusius mokytojus, kalbėjo apie savo pomėgius – buriavimą, žvejybą, medžio drožybą, vyno gamybą.
G.Macijauskas yra ilgametis Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio „Alka“ dalyvis. Jis dėkojo savo mamai Rūtai Macijauskienei, kuri visą gyvenimą dalyvavo Šilutės meno saviveiklos kolektyvuose ir šiuo metu, jau būdama garbaus amžiaus, dainuoja Šilutės mišriame chore „Pamario aidas“ bei Šilutės rajono vokiečių bendrijos „Heide“ chore.
Iš Bitėnų į renginį atvyko ir G.Macijausko jaunystės draugas, literatas, visuomenininkas ir krašto tyrinėtojas Eugenijus Skipitis. Su humoristine gaida jis pasakojo apie jaunystės laikus Šilutėje, apie Gedimino kūrybą.
G.Macijauską sveikino, dėkojo ir linkėjimus išsakė artimieji, klasės draugai, kiti renginio dalyviai.
I.Arlauskienė ragina G. Macijausko eilių skaitytojus: „Pasikalbėkime skaitydami knygą ir su poetu, ir su savimi. Raskime artimus minčių sąlyčio taškus, pasiduokime išgyvenimo jausmui. Ir nors „Tekėjimo“ eilėraščių žmogaus pasaulis yra gana artimas kiekvienam, bet kaip individualybė turtingas tuo, ko gal mes ir neturime“.
