Koks yra maisto produktų kelias iki mūsų stalo ir kaip tai veikia aplinką? Kaip maisto produktų pasirinkimas gali prisidėti prie visos aplinkos išsaugojimo? Kokias paslaptis gali atskleisti maisto produktų etiketės? Kodėl reikia rinktis artimoje aplinkoje išaugintus, o ne atvežtinius produktus? Kas yra genetiškai modifikuoti organizmai bei maisto priedai ir kaip jie gali veikti aplinką bei žmogaus organizmą?..
Atsakymus į šiuos ir kitus panašius klausimus Kintų ir Švėkšnos seniūnijose vykstančių švenčių metu galėjo gauti visi, kas priėjo prie edukacinės aplinkosauginės akcijos „Eko akademija“ organizatorių, pasistačiusių šventėse ir savo palapinę.
Tikslas – ugdyti sąmoningumą
Projektą „Eko akademija“ pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą vykdo viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“.
Bendra projekto vertė – 201 657 Lt, iš jų ES dalis – 191 574 Lt.
Projekto pagrindinis tikslas – ugdyti 15-19 m. amžiaus Lietuvos gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą, informuojant apie aplinkai palankius maisto produktus, skatinant rinktis aplinkai palankų gyvenimo būdą ir mažinti gamtos išteklių eikvojimą.
Veiklų metu specialistai informuoja apie maisto produktų poveikį aplinkai, apimant visą maisto gyvavimo ciklą: auginimą, gamybą, pakuotes, vartojimą, atliekas. Buvo pasirinktos tikslinei grupei patrauklios švietimo ir viešinimo priemonės: edukacinė akcija „Eko akademija“ apimanti kūrybinį konkursą, edukacinių renginių ir seminarų mokyklose organizavimas, mokomojo informacinio filmo sukūrimas ir demonstravimas renginių metu, ir edukacinė informacinė palapinių akcija miestų ir miestelių šventėse.
Ragino rinktis lietuviškus produktus
„Ypač laukėme jaunimo ir moksleivių, nes jauni žmonės imliausi naujovėms, jie pirmieji jas pajunta ir bando įgyvendinti“, – sakė eko palapinėje dirbusios docentė, medicinos mokslų daktarė Laisvūnė Petkevičienė ir projektą įgyvendinančios viešosios įstaigos „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ atstovė Aušra Vaitauskaitė.
Smalsaus jaunimo sulaukta nemažai. O viešnios jiems pasakojo, jog naujausi tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos namų ūkių vartojimas tiesiogiai ir netiesiogiai per naudojamas paslaugas ir produktus lemia iki 70 proc. poveikio aplinkai. Todėl dėmesys atsakingam ir aplinką tausojančiam maisto vartojimui šiandien jau tapo kaip niekada aktualus.
Ne paslaptis, jog dažnas vis dar manome, kad užjūrio šalyse užauginti egzotiški vaisiai ir daržovės yra vertingesni už mūsų daržuose užaugusius burokėlius ar morkas. L.Petkevičienė ir A.Vaitauskaitė paneigė tokias prielaidas, papasakojo, jog mūsų kraštuose išaugusius vaisius ir daržoves geriau įsavina mūsų organizmas.
Didžiausia problema – išteklių eikvojimas
Europos Komisijos atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tarp penkių aktualiausių aplinkos problemų, daugiau kaip 3 iš 10 apklaustųjų minėjo gamtos išteklių eikvojimą, t.y., 33 proc., kai 2007 m. buvo 26 proc.
41 proc. apklaustųjų rūpinosi vandens tarša, 33 proc. – atliekų daugėjimu (anksčiau buvo 24 proc.), 19 proc. susirūpinę vartojimu (buvo 11 proc.).
Biologinės įvairovės mažėjimas visuomenei rūpi tiek pat kiek ir anksčiau – tik 22 proc. Nors daugelis europiečių atsakė, kad jaučiasi esantys pakankamai gerai informuoti apie aplinką (60 proc., palyginti su 55 proc. 2007 m.), tačiau pripažino, jog tam tikrų sričių informacijos trūksta.
Maždaug pusė europiečių mano, kad iš dabartinių etikečių sunku nuspręsti, kurie produktai yra tikrai ekologiški. Visuomenė taip pat norėtų gauti daugiau informacijos apie plačiai naudojamų chemikalų poveikį sveikatai (40 proc.), apie GMO naudojimą žemės ūkyje (37 proc.), žemės ūkio produktų taršą pesticidais bei trąšomis ir apie gamtos išteklių eikvojimą (27 proc.).
Atidžiai skaitykime etiketes
Iš tikrųjų, daug paslapčių kiekvienam vartotojui gali atskleisti maisto produktų etiketės. Tereikia jas išmokti skaityti, suprasti ir pasirinkti tai, kas naudingiausia mums ir saugiausia aplinkai.
Pasak L.Petkevičienės ir A.Vaitauskaitės, Lietuvoje ant maisto produktų etikečių nurodoma, kiek energijos, kalorijų, baltymų, angliavandenių ir riebalų yra 100 gramų vieno ar kito produkto. Tai klaidina, nes vienoje pakuotėje būna ne 100, o 160 ar 250 g produkto. Todėl vartotojas turėtų atskirai susiskaičiuoti, kiek kalorijų jis gaus suvalgęs visą pakuotę.
Nemaža dalis atėjusiųjų domėjosi, kaip galima atskirti ekologiškus produktus nuo paprastų ir kodėl taip svarbu juos rinktis. Viešnios aiškino, kad pagrindinis ekologiško produkto išskirtinumas – mažesnis neigiamas poveikis aplinkai, nei kitų tos pačios rūšies produktų. Jų pakuotės žymimos specialiais ženklais, kurie kiekvienoje valstybėje vis kitokie.
Ragina pradėti nuo savęs
„Eko akademijos“ tikslas – skatinti jaunus žmones aktyviai ir sąmoningai dalyvauti problemos, susijusios su supančia aplinka ir kasdieniu gyvenimu, sprendime. „Norime vaikams suteikti galimybę siūlyti, ką galima keisti, pradedant tai daryti nuo savęs, atsakant į klausimą „o ką gi aš pats, dar būdamas moksleivis, galiu pakeisti mane supančioje aplinkoje?“ ir pačiam į jį, su projektų vykdytojų pagalba, atsakyti“, – sakė A.Vaitauskaitė.
Prie „Eko akademijos“ palapinės Kintuose ir Švėkšnoje atėjo daugiau nei po 100 jaunų žmonių. Jie gavo daug naudingos informacijos apie maisto produktų gamybos procesą, priedus skirtus ilgesniam produktų saugojimui, laikymui ir gerai prekinei išvaizdai, apie genetiškai modifikuotus organizmus, jų įtaką supančiai aplinkai ir žmogaus sveikatai. Taip pat jie dalyvavo žaidime „Ateik, išmok ir rūšiuok“, sužinojo kaip ir kodėl reikia rūšiuoti atliekas. Daugelis buvo nustebę, kad prieš išrūšiuojant pakuotės turi būti išplautos ir išlankstytos.
Visi dalyviai buvo pavaišinti ekologiškais sausainiais, o patys sumaniausi apdovanoti projekto suvenyrais – tušinukais iš 
antrinių žaliavų. Kiekvienas apsilankęs „Eko akademijos“ pavėsinėje gavo atminimui informacinį lankstinuką, kuriame pateikiamas išsamus dažniausiai naudojamų pavojingų maisto priedų sąrašas.