Ekomiestelis mokė šilutiškius perdirbti atliekas ir saugoti aplinką

ekomiestelisŠilutiškiai jau nebėra naujokai aplinkosaugos srityje, ir jie rūšiuoja atliekas, bando iš jų pasigaminti kitus buityje reikalingus daiktus, o jei ko dar nemoka – mielai mokosi. Ypač šioje srityje pažangus yra jaunimas.

Tą mūsų kraštiečiai įrodė antradienį, gausiai dalyvaudami unikalioje Aplinkos ministerijos organizuotoje akcijoje „Atliekos – vertinga žaliava, nešvaistyk“.

Į tokį ekomiestelį atvyko tie, kas nori gyventi estetiškoje ir darnioje aplinkoje, ir kurie nori sužinoti, ką dar galėtų padaryti, kad ta aplinka taptų patrauklesnė ir sveikesnė.

Lietuviai – pakankamai išprusę

Akcijos organizatoriaus, VšĮ „Nepriklausomi projektai“ direktorė Jūratė Morkvėnaitė – Paulauskienė sakė, kad Šilutė – jau penktas miestas, kuriame lankosi toks ekomiestelis. Prieš tai Šilalę, Klaipėdą, Telšius ir Pagėgius jau aplankę ekologiško požiūrio propaguotojai pastebėjo, jog lietuviai jau toli gražu nebe pradinukai atliekų rūšiavimo ir antrinio jų panaudojimo srityje. Ypač – jaunimas.

„Mūsų jau nebeklausia, į kuriuos konteinerius mesti, pavyzdžiui, plastiko pakuotes. Dabar klausia, kur dėti kramtomąją gumą arba elektros lemputę, o tai rodo, kad žmonės jau yra pakankamai išprusę, ir tai džiugina“, – sakė J.Morkvėnaitė – Paulauskienė.

Organizatorių partnerio VšĮ „RV Agentūra“ direktorė Vaida Griškevičienė čia pat smalsuolius mokė iš nebereikalingų drabužių, siūlų, kitų atliekų pasigaminti nemažiau reikalingus kitus daiktus. Jos rankose gimė lėlytės, skirtukai knygoms, popierinės gėlės ir pirkinių maišeliai, kurie gali tapti puikiausiu pakaitalu plastikiniams prekybos centrų maišeliams: tiems, kurių begales išmetame kasmet, ir praeina dešimtys metų, kol jie gamtoje suyra.

Tie, kas svajoja apie stilingą rankinę – maišą, į ekodirbtuves galėjo atsinešti senus marškinėlius ir dalyvaudami čia pat juos persiūti. Šilutiškiai moksleiviai noriai karpė, siuvo, dekoravo savo maišelius ir fantazavo, kaip juos panaudos.
Atėjusieji įsitikino, kad iš nebenaudojamų audinių galima nesunkiai pasigaminti ir kilimėlius.

Anot viešnios, daug kur užsienio valstybėse toks antrinių žaliavų perdirbimas jau seniai tapo verslo rūšimi, tačiau Lietuvoje tai vis dar tebėra neišnaudota niša.

Galėjo pirkti, parduoti, mainyti

Susirinkusiuosius sveikinęs rajono meras Vytautas Laurinaitis pastebėjo, kad tokia akcija Šilutėje – pačiu laiku, mat ne kas kita, o atliekos ir aplinkos užterštumas pastaruoju metu yra bene didžiausia žmonijos problema. Tokie renginiai formuoja įprotį, kad tai, ko nesuvartojame buityje, paverstume kitais reikalingais daiktais.

Rajono vadovas priminė, kad jau kitą mėnesį Šilutę pasieks 5000 rūšiavimui skirtų konteinerių komplektų, kurie bus išdalinti individualių namų savininkams. Tada atliekų rūšiavimo neabejotinai imsis dar daugiau rajono gyventojų.

V.Laurinaičio palinkėjimas buvo „visiems kasdien prisiminti, kad atliekas reikia rūšiuoti ir perdirbti“.

Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus apžvelgė, kaip atliekų tvarkymas rajone nuo sovietmečio iki šiandienos progresavo. Buvo laikas, kuomet net traktoriais atliekos buvo vežamos ir verčiamos į duobes bei buvusius karjerus. Vėliau atėjo tų karjerų tvarkymo ir sąvartynų įrengimo laikmetis, dar vėliau – ir sąvartynų rekultivacijos valanda.

Pastaruoju metu, anot R.Rimkaus, rajonas įžengė į trečiąjį atliekų tvarkymo etapą, kai jau visi gyventojai yra baigiami aprūpinti rūšiavimo priemonėmis.

Visi, besistengiantys neišlaidauti ir namuose turintys nebenaudojamų daiktų, tądien galėjo dalyvauti veikloje „Perkam, parduodam ir mainom naudotus daiktus“. Organizatoriai specialius konteinerius buvo parengę ir senoms baterijoms, pakuočių (metalo, popieriaus ar plastiko) atliekoms.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.