Ekonomikos komitetas – vis dar be veiklos plano

EKONOMIKA 1Pirmadienį Ekonomikos ir finansų komitetas antrą kartą rinkosi į posėdį svarstyti vienintelį klausimą – patvirtinti komiteto pirmojo pusmečio veiklos planą.

Pirmą kartą plano sudėlioti nepavyko, nes komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Vaidas Pavilonis sirgo.

Ir šį kartą rajono politikos „sunkiasvoriai“ – frakcijų pirmininkai, solidūs verslininkai – buvo informuoti, kad V.Pavilonis serga, o jo pavaduotojas, valdančiosios koalicijos politikas, „darbietis“ Darius Soščeka apie jokius pirmininko planus nežino.

Posėdis būtų pasibaigęs tuoj pat, bet politikai pasiūlė planą kurti be pirmininko.

Su ausimis kažkas negerai?..

Opozicijos politikai, Liberalų frakcijos nariai Edvardas Vitkauskas, Arvydas Jakas ir kiti piktinosi, kad bus sugaišę laiką, bet komiteto veiklos plano nepastūmėję į priekį. Politikai jau antrą kartą renkasi dėl to paties klausimo, o rezultatas vis tas pats: komiteto pirmininkas serga, o jo pavaduotojas D.Soščeka imtis iniciatyvos ir parengti kokių nors pasiūlymų nesugeba.

E.Vitkauskas dar kartą perklausė, ar tikrai D.Soščeka, ruošdamasis komiteto posėdžiui, su pirmininku V.Paviloniu nieko neaptarė, ar tikrai neturi jokių siūlymų dėl veiklos plano?

 D.Soščeka E.Vitkauskui rėžė, kad jam tikriausiai su ausimis kažkas negerai, ir dar kartą patvirtino, kad V.Pavilonis ligoninėje ir jokio veiklos plano projekto nėra.

Planą kuria patys

Kad laikas nebūtų sugaištas veltui, komiteto nariai ėmėsi iniciatyvos planą kurti patys. Komiteto narys, mero pavaduotojas Virgilijus Pozingis klausė buvusio komiteto pirmininko Arvydo Jako, gal yra kokių nors sumanymų ar užduočių, kurios nebuvo įgyvendintos praėjusiais metais. Tokie klausimai galėtų būti perkelti į naująjį planą.

A.Jakas siūlė komitetui toliau plėtoti pernai pradėtą gatvių apšvietimo modernizavimo idėją. Jis mano, kad šį darbą reikia patikėti privačiai įmonei, kuri už savo lėšas modernizuotų gatvių apšvietimo įrangą ir nedidintų seniūnijos išlaidų gatvių ir skverų tobulesniam apšvietimui, pelną gaudami už sutaupytą elektros energiją.

Socialdemokratas Alfonsas Vanagas priminė, kad liko neišspręsta komunalinių atliekų tvarkymo problema – neveikia atliekų rūšiavimo sistema (per mažas gyventojų skatinimas) ir daug antrinių žaliavų keliauja kaip bendrosios atliekos, už kurias Savivaldybė brangiai moka sąvartynui.

V.Pozingis neprieštaravo, kad šis klausimas būtų komiteto veiklos plane, bet mano, kad atliekų tvarkymas labiausiai priklauso nuo žmonių valios – tai jie turi įsisąmoninti, kad rūšiuodami atliekas, nemesdami į bendrųjų atliekų konteinerius bet kokių atliekų, sumažins atliekų tvarkymo mokesčius sau ir visiems rajono gyventojams.

A.Vanagas teigė, kad ankstesnė Savivaldybės  vadovybė nesugebėjo paruošti naujų atliekų tvarkymo konkurso sąlygų. Pasak A.Vanago, atliekų tvarkymo pertvarkos darbo grupė pasiūlė idėją, kad operatoriui būtų mokama už konteinerių ištuštinimą, o ne taip, kaip yra dabar – mokama už surinktų ir išgabentų atliekų kiekius.

Pakeitus mokėjimo sistemą, pasak A.Vanago, Savivaldybė niekad nebristų į skolą. Dabar, Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Budrikio duomenimis, Savivaldybės įsiskolinimas atliekų surinkėjams ir tvarkytojams siekia apie 2,5 mln. Lt.

Reikia privatizuoti apgalvotai

A.Jakas pakvietė Ekonomikos komitetą inicijuoti Savivaldybės turto valdymo ir privatizavimo programos parengimą.
Jo nuomone, daroma klaida, kad į privatizuojamų objektų sąrašą traukiami pirmi pasitaikę atlaisvėję pastatai. Tiek A.Jakas, tiek E.Vitkauskas mano, jog valdančiosios daugumos valia privatizuojamų objektų sąraše atsidūręs Šilutės muziejaus pastatas gali tapti griuvėsių krūva. Jie mano, kad toks pastatas galėtų būti privatizuojamas tik su griežtomis sąlygomis, kokiam tikslui jis galės būti panaudotas, kaip bus išsaugotas kultūros paveldas.

Kitokios nuomonės buvo „darbietis“ verslininkas Saulius Stankevičius. Jis teigė, kad minėtas pastatas nėra joks kultūros paveldas, o jam asmeniškai netgi „visiškai negražus“. Oponentus jis apkaltino trukdymu gražinti Šilutę. S.Stankevičius paminėjo kelis verslininkų sutvarkytus pastatus, kurie anksčiau buvo senos griuvenos, o dabar tapo miesto puošmenos: „Oazis“, Psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ ir kt.

V.Pozingio nuomone, kad Šilutės muziejaus pastatas įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą nėra blogai, tai nereiškia, kad jis bus skubiai parduotas. Savivaldybės administracija sutvarkys pastato teisinius dokumentus, per pusmetį visuomenė ir politikai pateiks siūlymus, kaip pastatas gali būti naudingai panaudotas. Galutinį sprendimą parduoti pastatą ar ne dar spręs privatizavimo komisija ir rajono Taryba.

Pokštas

Kita S.Stankevičiaus idėja, ką reikėtų įtraukti į Ekonomikos ir finansų komiteto veiklos planą, sukėlė tikrą audrą. Jis mano, kad vertėtų svarstyti apie Savivaldybės bendrovės „Šilutės šilumos tinklai“ privatizaciją.

Apstulbę politikai S.Stankevičiui aiškino, kad šalies Vyriausybė numatė visoje Lietuvoje šilumos ūkius, kaip ypatingos svarbos strateginius objektus, sugrąžinti savivaldybėms. Šis procesas jau prasidėjęs. Valdžia suprato, kad privatininkams pardavus šilumos ūkius, valdžia nesugeba sukontroliuoti jų veiklos, kad ši paslauga būtų kuo pigesnė, o privatininkai didina šilumos kainas gyventojams.

Po posėdžio S.Stankevičiui ir net mero pavaduotojui V.Pozingiui viešai teko aiškintis apie pasiūlymą privatizuoti „Šilutės Šilumos tinklus“ – jie tikino, kad pasiūlymas tebuvo tik pokštas. Tokiu pokštu S.Stankevičius norėjo priminti vieno iš ankstesnių rajono merų puoselėtą idėją privatizuoti ar išnuomoti „Šilutės šilumos tinklus“ privačiai įmonei.

Pamiršti miesto sklypai?

V.Pozingis komiteto narius suintrigavo pasiūlymu peržiūrėti miesto teritorijas, kuriose galėtų būti suprojektuoti sklypai individualioms daugiabučių namų valdoms ar komercinei veiklai. Jis vardijo žemes šalia Klaipėdos gatvės, šalia Stadiono gatvės ir t.t. Jo nuomone, tokių sklypų privatizacija greičiausiai papildytų Savivaldybės biudžetą, nes 50 proc. lėšų nuo gautos kainos atitenka Savivaldybei.

Buvo abejojančių, ar tokie sklypai neatiteks nuosavybės susigrąžinimo pirmumo teisę turintiems buvusiems tremtiniams – tuomet Savivaldybė negautų jokių pajamų. V.Pozingis patikino, kad žemės nuosavybės sugrąžinimo klausimai jau išspręsti, ir pirmumo teisę turinčių asmenų eilės nebėra.

Tarybos sekretorius Jonas Jaunius pažadėjo politikų paminėtus klausimus suformuluoti ir pateikti sprendimo projekte dėl Ekonomikos ir finansų komiteto veiklos pirmojo pusmečio plano.