Ekspertė pataria abiturientams

Studijų pasirinkimas – naujas karjeros etapas, kuris dažnam kelia tiek pat įtampos, kaip abitūros egzaminai. Gerai tiems, kurie apsisprendė ir turi aiškų tikslą. O jeigu nežinai, ko nori?
Pexels.com nuotr.

Viena galimybių aiškių tikslų neturintiems abiturientams – padaryti metų pertrauką. Šis reiškinys išpopuliarėjo JAV 1960 metais, pertraukos tikslas – aiškiau suvokti save ir gyvenimo tikslus. MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) docentė, dr. Asta Railienė teigia, kad tai populiarėja tarp Lietuvos abiturientų.

Ekspertė akcentuoja, kad bendraudama su jaunimu atkreipia dėmesį, kad šio sprendimo sėkmė priklauso nuo jį pasirinkusiojo motyvacijos. Jei pertraukos metai bus praleisti be tikslo, tupint ant „sofutės“ tėvų namuose ir laukiant, kol kas nors ką nors už mane nuspręs, rezultato nesulauksime.

Pertraukos laikotarpis turi būti tikslingai išnaudotas savęs paieškoms. Tai gali būti darbas ar savanorystė srityje, kuri buvo svarstoma kaip vienas galimų pasirinkimų. Gali būti tarptautinė savanorystė naujoje aplinkoje ar ilgalaikė kelionė, siekiant išstumti save iš komforto zonos.

„Svarbiausia prieš priimant sprendimą apie pertraukos metus aiškiai sau atsakyti, ko aš siekiu? Kaip šį laikotarpį išbūsiu? Kokius tikslus sau keliu ir kokių rezultatų siekiu? Daryti pertrauką ar ne, pereinant iš vienos mokymosi aplinkos į kitą – individualus besirenkančiojo sprendimas.

Jei jaunuolis turi aiškią karjeros viziją, yra motyvuotai pasirinkęs šiam tikslui pasiekti tinkamas studijas, pertrauka nebūtų tokia veiksminga. Tačiau kai abitūros egzaminai išlaikyti, o kokias studijas įrašyti į pasirinkimų prašymą – neaišku, vienas sprendimų ir būtų pertrauka“, – teigia dr. A. Railienė.

Didžiausias privalumas – galimybė pažinti save naujose veiklose, leidžiant laiką kitaip nei iki šiol, kas padėtų priimti sprendimą dėl būsimų studijų. Kiti privalumai sietini su savarankiškumo augimu, bendrųjų kompetencijų tobulinimu, akiračio plėtra ir patirties įgijimu. Trūkumai susiję su tam tikrais emociniais išgyvenimais: nerimu dėl ateities, baime suklysti ar nepasinaudoti savo proga, nerimu, kad vėliau įstojus mokytis būsiu vyresnis ir pan.

Tyrimai rodo, kad pertraukos metai turi įtakos ne tik aukštesniems studijų pasiekimams ir mokymosi motyvacijai, bet ir didina pasitenkinimą darbu.