Neįtikėtinai triukšminga šeštadienį buvo Šilutės pakraštyje, šalia miesto stadiono esančioje vadinamojoje Kiškių dauboje, – čia startavo pirmasis mūsų krašte ekstremalus bėgimas, anot organizatorių, subalansuotas vyrams, bet tinkantis ir moterims bei vaikams.
Tokios gausybės norinčiųjų dalyvauti pirmą kartą organizuojamame renginyje nesitikėjo ir patys jo iniciatoriai. Iš visos Lietuvos suvažiavę sveiko gyvenimo būdo entuziastai džiaugėsi galimybe mesti iššūkį ne tik bendraminčiams, bet ir patiems sau, bei tikino į tokį renginį važiuosiantys kasmet.
Šis renginys taps tikra laime ir rajono socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, mat kaip tik jų poilsiui prie jūros atiteks bėgimo dalyvių paaukotos lėšos.
Organizatoriai numatė viską
Dar gerokai iki pusiaudienio bėgimui registruojančių merginų stalelis buvo gulte apgultas bėgimo entuziastų. Ne tik Šilutė, bet ir Klaipėda, Kaunas, Vilnius, kiti miestai – juos vardijo atvykęs jaunimas, vyresni vyrai ir moterys. Vien tik išankstinės registracijos galimybe buvo pasinaudoję pusantro šimto bėgikų, bet nemažai buvo ir tokių, kurie atvykoir nesiregistravę.
Iš viso bėgime dalyvavo arti pusantro šimto žmonių.
Organizatoriai net stebėjosi, kad šilutiškių į bėgimą susirinko net mažiau, nei sveiką gyvenimo būdą ir judėjimą vertinančių žmonių atvažiavo iš kitų miestų.
Išankstinė registracija, pasak organizatoriaus – „A2Z training“ vadovo Aurimo Zarembos, vyko todėl, kad būtų galima iš anksto dalyviams paruošti atminimo diplomus. Bet nemanyta, kad tų diplomų pirmą kartą organizuojamame bėgime pritrūks…
Organizatoriai numatė viską: paruošė taures prizininkams, pasirūpino, kad visiems pakaktų gaivaus vandens, pakvietė prekybininkus, koncertuoti – garsius atlikėjus, o visus norinčius po bėgimo pasilinksminti iki ryto kvietė kokteilių bare „Golden Room“.
Į varžybų organizavimą įsitraukė ir Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, kuris įsteigė taurę vyriausiam bėgimo dalyviui. Ji atiteko 47-erių metų Vidui Bukauskui. Seniūnas tik apgailestavo, jog šurmulio įkarštyje nežinia kas „prisimatavo“ jo įsteigtą dar vieną prizą vyriausiam dalyviui – kepurėlę.
Taurės jauniausiam dalyviui nebuvo, nes buvo nustatyta minimali amžiaus riba – jaunesni nei 16 metų bėgikai dalyvauti bėgime negalėjo.
Džiaugėsi kauniečiai, ukmergiškiai, latviai
Stebint margą dalyvių minią buvo galima pamatyti ir ne vieną komandą, kurios nariai net vienoda apranga pasipuošė. Tokie buvo ir 15 kauniečių, įmonės „THECA furniture“ atstovų. Smagiai šypsodamiesi ir tuo pat metu mankštindamiesi vyrai ir moterys vienas per kitą pasakojo, jog visada stengiasi išnaudoti bet kokią progą pajudėti: nuolat po darbo žaidžia futbolą, krepšinį, turi savo dviratininkų komandą, vyksta ir į visus kituose miestuose organizuojamus masinio sporto renginius. O Šilutė, anot jų, tiesiog ranka pasiekiama, tad turėtų būti gėda ir klausti, ar netingėjo taip toli važiuoti dėl pabėgiojimo…
Net iš Ukmergės atvykęs jaunasis karys Gytis Rabsevičius sakė nutaręs taip visapusiškai išnaudoti poilsio dieną – ir pasportuoti, ir su šilutiškiais draugais pasimatyti. O kelias iš kito Lietuvos pakraščio jam irgi neprailgo.
Trys draugai – būsimieji savanoriai Edvinas Bendžius ir Lukas Lelėnas bei Šilutės žemės ūkio mokyklos moksleivis Deividas Pėžas – šilutiškiai. Jie užsibrėžė įveikti ilgąjį 8 kilometrų maršrutą. Nuolat ir kituose panašiuose renginiuose dalyvaujantiems vaikinams jis visai neatrodė nei ilgas, nei sunkus.
Dalyvių akį traukė raudona nosimi ir rausvomis kiškio ausytėmis pasipuošęs vyras. Ričards Kvedaravičus mielai pasakojo esą Rygoje gimęs latvis, bet šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, o Šilutėje – atostogaujantis su šeima.
„Tai kaip neišnaudoti galimybės?.. Kodėl nesudalyvauti?..“ – klausimais į klausimus atsakinėjo vyras, tuo pat metu dar siausdamas ir zumbos ritmu.
Raudonas nosies bumbulas, anot jo, kvėpuoti bėgant nė kiek netrukdys, o kiškio ausys net ir padėsiančios, kai vėjas į jas papūs…
Bėgimą sunkino šienas, laiptai, purvo duobė
Bėgikai iš anksto žinojo, kad jiems teks įveikti 4 arba 8 kilometrų maršrutą Šyšos pakrantėmis ir parko takeliais. Ir ne bet kokį, o gerokai pasunkintą, juk ne veltui bėgimas – ekstremalus.
Todėl vos užsiregistravę visi visokiais būdais judino raumenis ir sąnarius. Tačiau tas judinimas nė iš tolo neprilygo apšilimui, kurį prieš bėgimą visai miniai pravedė trenerės Agnė ir Inga. Tiesą sakant, tai veikiau buvo ne apšilimas, o tikras uždegimas, mat dalyviai buvo priversti zumbos ritmu judėti taip aktyviai, kad jau po kelių šokių kai kurie ir ant žolės atsikvėpti prisėdo…
Pailsėti vertėjo, nes vos už kelių metrų nuo starto linijos jau laukė pirmoji kliūtis – šieno rulonai, per kuriuos bėgikams teko persiristi. Dar už kelių metrų esantis tiltelis per Šyšą buvo nuklotas padangomis, tolėliau miške tiesiai ant tako vėl gulėjo šieno rulonai, ir t.t. ir pan. Tikrai ne lengviau buvo ir pribėgus Verdainės geležinkelio tiltą, į kurį bėgikai turėjo užbėgti laipteliais. O grįžtant į Kiškių daubą teko leistis stačia Šyšos pakrante, perbristi vandeniu į kitą upės krantą, murkdytis specialiai ugniagesių paruoštuose purvo grioviuose, pripildytuose vandeniu sulietų durpių…
Iš viso ilgajame ruože buvo parengtos net 76 kliūtys.
Na, o tie, kurių neatbaidė net ir pastaroji patirtis, ją pakartoti galėjo jau po bėgimo, kitoje purvo duobėje, kur buvo surengtos komandų po 10 narių virvės traukimo varžybos. Nepabūgusieji purvo tikino, jog ši rungtis buvo „Vau!“…
Vaikų poilsiui surinkta arti 1000 eurų
4 km distancijoje nepralenkiami buvo Jonas Bartkus ir Vitalija Janušonytė, 8 km ruože – Edgaras Dubickas ir Reda Žalinienė.
Bėgimo dalyviai laimingi buvo ne tik todėl kad aktyviai pajudėjo ir linksmai pabendravo su bendraminčiais, jie dar ir prisidėjo prie kilnios idėjos vien sumokėję startinį 5 eurų mokestį. Iš viso surinkę beveik 1000 eurų sumą organizatoriai ją skiria vaikų iš socialiai remtinų šeimų vasaros poilsiui. Vaikus atrinkti padės socialiniai darbuotojai, o 10 dienų atostogauti prie jūros vaikai galės rugpjūčio mėnesį.
A.Zaremba sako ir pats nesitikėjęs, kad pirmą kartą organizuojamas renginys taip pavyks, kad jis suvilios tokį gausų būrį bėgimo mėgėjų. Jam sekėsi ir ieškant talkininkų: „Į ką tik kreipiausi, visur sulaukiau pritarimo ir pagalbos“, – sakė jis.
Ypač padėjo Kęsto Valančiaus motokrosininkų komanda, Mantas Gavutis, Tomas Kazlauskas, Nojus Liepis, Artūras Papievis, jaunieji šauliai, ypač – grabupiškių Ruzgių šeima.
Todėl visi dalyviai, ir tie, kurie skaitydami tik seilę varvina ir gailisi šeštadienį praleidę ne taip turiningai, gali jau pradėti ruoštis kitų metų ekstremaliam bėgimui. Jis tikrai bus.