Elektroninių sukčiavimų mastas per pandemiją išaugo

Finansinių sukčiavimų virtualioje erdvėje daroma žala per metus padidėjo kartais: Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų.

 Ekspertai situaciją sieja su darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus.

Išsiskiria investiciniai sukčiavimai

Pirmąjį šių metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai fiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug 100 daugiau nei pernai. Labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai: užfiksuoti 122 atvejai, sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,2 mln. eurų.

Šiemet dar nepasitaikė, kad nusikaltėliams būtų pavykę išvilioti lėšas iš darbuotojų, apsimetus įmonės ar įstaigos vadovu. Kur kas retesnis ir prieš porą metų paplitęs scenarijus, kai paskambinus buvo apsimetama finansinius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais. Deja, perimant susirašinėjimą ir klastojant sąskaitų faktūrų duomenis per tris mėnesius padaryta 1 mln. eurų žalos – tiek pat, kiek analogišku būdu per visus praėjusius metus.

Anot LBA finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko Audriaus Šapolos, šios tendencijos siejasi su pandemijos situacija ir visuomenės nuotaikomis.

„Gyvo bendravimo galimybės pirmąjį metų ketvirtį buvo apribotos, nemažai žmonių dirba bei mokosi nuotoliniu būdu, bendraujame, apsiperkame ir kitus reikalus tvarkome telefonu bei internetu. Sukčiai stebi situaciją ir naudojasi aktualijomis – tiek siūlydami neva pelningas investavimo galimybes, tiek apgaule pakeisdami sąskaitos numerį dokumentuose. Todėl pagrindinis patarimas gyventojams šiuo metu – kiekvieną gautą pasiūlymą tikrinti dvigubai, būti ypač apdairiems ir nepasikliauti pasakomis apie greitą praturtėjimą“, – akcentavo prevencijos ekspertas.

Grįžo netikri laiškai

Nemažėja žala, patiriama dėl vadinamojo romantinio sukčiavimo, vykstančio nusikaltėliams užmezgus emocinį ryšį su aukomis. Šiemet jau nustatyti 36 tokie epizodai, bendras nuostolis – apie 200 tūkst. eurų. Lėšos dažniausiai pervedamos į užsienyje esančias bankų sąskaitas.

Šiek tiek išaugo vadinamųjų „phishing“ vagysčių, vykdomų suklastojus SMS ir elektroninius laiškus, daromi nuostoliai. Pranešta apie 11 tokių atvejų, kurių metu netekta 66 tūkst. eurų. Su tuo jau susidūrė ne vienas finansų rinkos dalyvis, kurio vardu buvo manipuliuojama suklastotuose elektroniniuose pranešimuose. LBA primena, kad bankai ir kitos organizacijos bei įstaigos niekada nesiunčia gyventojams laiškų su aktyviomis nuorodomis, prašymais nurodyti savo asmeninius duomenis ir panašią jautrią informaciją.

Pernai elektroninių sukčių gyventojams padaryta žala viršijo 4,5 mln. Eur, užfiksuoti 1336 el. sukčiavimų atvejai.

Paplitę scenarijai

1. Investicinis sukčiavimas. Kalbūs pašnekovai, prisistatantys „investavimo ekspertais“ telefonu siūlo pelningai įsigyti aukso, naftos ar investuoti į fondus. Dažnai skambinama iš užsienietiškų numerių, per pokalbių programėles „Viber“ ar „WhatsApp“, bendraujama rusų kalba. Tokius skambučius geriausia iškart atmesti.

2. Verslo sukčiavimai: suklastotos sąskaitos faktūros, netikras įmonės vadovas. Norėdami apsimesti įmonės vadovu arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami ir paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio sąskaitą. Šiose situacijose gali padėti nuoseklūs vidiniai organizacijos procesai. Tai gali būti keturių akių principas, būtinas kontrolinis skambutis įgaliotam kontaktiniam asmeniui.

3. „Fišingas“ arba sukčiavimas, siekiant neteisėtai įgyti asmeninius duomenis. Pasitelkę el. paštą, SMS žinutes, skambučius sukčiai apsimeta žinomų organizacijų atstovais, pvz., bankininkais, ir siekia išvilioti asmeninius bankininkystės duomenis. Neretai naudojamasi aktualiomis temomis, pvz., pranešama, neva atėjo laikas atnaujinti savo paskyrą, užpildyti klausimyną, gauti kompensaciją, parsisiųsti informaciją.

Apdairiai vertinkite bet kokią iš nepažįstamo asmens gautą užklausą ar pasiūlymą, net jeigu šis pasakoja, neva jūsų sąskaita buvo „užvaldyta“ arba mini kitas gąsdinančias situacijas. Niekam ir niekada neatskleiskite savo asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų, kaskart pasitikrinkite siuntėjo arba nuorodos adresą, nespauskite ant nuorodų ir prisegtų laikmenų.