Emalio laboratorijos metu juvelyrai rašė laiškus Vydūnui

Emalio dalyviai laboratorijosRugpjūčio 3-14 dienomis Kintuose įvyko vienuoliktoji emalio meno laboratorija „Pamario ženklai“. Šių metų tema „Laiškai Vydūnui“ pasirinkta neatsitiktinai, nes kovo mėnesį sukako 145 metai nuo Vydūno gimimo.   Kūrybinėje stovykloje dalyvavo ir laiškus iškiliam mūsų krašto filosofui rašė aštuoni Lietuvos menininkai: Sigutė Ach, Neringa Poškutė, Aušra Mačiulaitienė, Zita Inčirauskienė, Romas Inčirauskas, Dovydas Abramavičius, Lauryna Kiškytė, Zoja Ramanauskienė ir svečias iš Gruzijos Joseb Zangaladzė.

Laboratorijos uždarymas ir naujų emalio meno kūrinių parodos pristatymas įvyko Žolinės išvakarėse. Lankytojai galėjo ne tik pabendrauti su kiekvienu menininku, bet ir pažvelgti į jų mintis Vydūnui, išsakytas ne žodžiais, o kūriniais.

„Pamario ženklai“ atspindi mūsų kraštą

Kintų Vydūno kultūros centro direktorė ir viena iš laboratorijos organizatorių Rita Tarvydienė pasakojo, kad jau daugiau kaip dešimtmetį organizuojamų emalio meno specialistų kūrybinių stovyklų metu siekiama populiarinti emalio panaudojimo galimybes ir įvairovę, viešai pristatyti kūrybos procesą bei sudaryti sąlygas skirtingų kartų menininkams kūrybiškai Emalis Ausra Maciulaitienebendradarbiauti.

Meno laboratorijos pavadinimas „Pamario ženklai“ – tai pamario krašto legendų, istorijos, tradicijas atspindinčių ženklų ar simbolių ieškojimas ir perteikimas emalio meno kūriniuose. Kasmet emalio meno laboratorijos tema dedikuojama vis kitam Pamario krašto istoriniam įvykiui ar gamtos reiškiniui paminėti.

Kiekvienas autorius po vieną emalio kūrinį palieka Vydūno kultūros centre kaupiamai kolekcijai „Pamario ženklai“, kurioje jau eksponuojami dešimties metų projekto dalyvių skirtingomis temomis sukurti darbai.

Rašė laiškus Vydūnui

Pasak R.Tarvydienės, šiemet kūrybinės interpretacijos pagalba siekta išvystyti pokalbį su Vydūnu, išryškinti jo minčių aktualumą šiuolaikinio žmogaus dvasios pasaulyje, pasidalinti mintimis apie mūsų santykį su Didžiuoju Slėpiniu ir Amžinosios Būties problema.

Šis mąstytojas paliko didelį filosofinės minties ir kūrybos palikimą, linkėdamas pasveikimo visom prasmėm: ir asmeniškai žmogui, ir tautai, ir visai žmonijai.

„Kadangi šis filosofas išėjęs, mes su juo galime bendrauti per paliktas knygas, įgyvendintą veiklą. Bendravimas geriausiai vyksta per meną, nes kartais žodžiais ne viską galima taip gražiai pasakyti kaip per muziką, dailę, poeziją, knygų rašymą. Kartais minčių ir nesinori įgarsinti, kad nesugadintume pačios nuotaikos“, – atviravo direktorė.

Emalis ZojaKūrybinės stovyklos metu menininkai plaukė laivu po marias, naudojosi Vydūno muziejuje esančiais eksponatais, biblioteka, kita etnografine informacija. Vyko susitikimai su Vydūno draugijos nariais, pokalbiai apie rašytojo kūrybos palikimą, Šakių rajono Paluobių kaimo teatras rodė Vydūno komediją „Piktoji gudrybė“.

R.Tarvydienė dėkojo Šilutės rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, kuri 10 metų rėmė šį projektą. Ji taip pat džiaugėsi, kad menininkės N.Poškutė iš Klaipėdos ir A.Mačiulaitienė iš Kintų įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą.

Kintai traukia kūrėjus

Svečias iš Gruzijos J.Zangaladzė emalio meno laboratorijose dalyvauja jau penktus metus. Pasak jo, čia visada norisi atvažiuoti, nes yra įdomu.

Kita ilgametė dalyvė – Z.Ramanauskienė savo kūriniais Vydūnui norėjusi pasakyti, „kad mes visi – čia, kad niekas nekinta, kad slyvos jau sunoko, kad vaikai vis rašo mama, mama, tete, kala, ir vėjas taip pat pučia. Niekas nekinta“.

Kintiškė A.Mačiulaitienė šių metų temą atskleidė iš emalio sukurdama šiuolaikinio aparato – kompiuterio modelį, kuriame parašytos jos mintys Vydūnui. Nuo 2005 metų emalio meno simpoziumuose dalyvaujanti dailininkė teigė, kad šių stovykų metu visiems ateinantiems metams pasikraunanti gerų emocijų ir kūrybinės energijos.

Šeštus metus projekte dalyvaujanti N.Poškutė temą interpretavo per, pasak jos, visiškai elementarų voką, kurį mes visi pažįstame ir jaučiame nostalgiją. Neringai tai yra svarbu, nes iki šiol draugams laiškus ji rašo ranka ir, įdėjusi į voką, siunčia į bet kurį pasaulio kraštą. „Ačiū Ritai ir Emalis Neringa PoskuteRomui Tarvydams, kad man leido parašyti laišką ne tik savo mylimajam, bet ir mintyse Vydūnui“, – dėkojo menininkė.

Pirmą kartą dalyvavęs vienas jaunosios kartos menininkų atstovų D.Abramavičius nuoširdžiai visiems linkėjo įklimpti į kažką tokio nuostabaus, ką jis čia patyrė, kur buvo jauki aplinka ir kūrybinius sumanymus padedantys įgyvendinti žmonės. „Viduje daug noriu pasakyti Vydūnui, bet rankos kaip įrankis dar nėra tiek ištobulintos, kad tai perteikčiau tiek gerai. Bet sulaukęs tokios pagalbos džiaugiuosi tuo, ką sukūręs“, – prisipažino jis.

Z.Inčirauskienė džiaugėsi atradusi naują emalio technologiją, kurią galės toliau plėtoti, ir teigė, kad stovyklos metu turėjo nuostabias kūrybines atostogos. Šių metų temą ji atskleidė ieškodama Vydūno pėdsakų Kintuose. Kiekvieną svarbią Vydūnui vietą – didžiąją tują, bažnyčią kur jis susituokė, Kiminių sodybą, paštą – Z.Inčirauskienė pažymėjo iš emalio pagamintais ženklais su skaičiais, kurie simbolizuoja tam tikrus Vydūno gyvenimo įvykius.

Gyvenimo sąlygos pagerėjo

Pasak R.Tarvydienės, šiemet menininkai pirmą kartą turėjo tokias sąlygas, apie kurias svajota daug metų: pagaliau baigtas įrengti pastatas su emalio dirbtuvėmis, kūrybai reikalingomis priemonėmis ir baldais bei dalyvių apgyvendinimui skirtomis patalpomis.

Dailininkai gyveno antrajame buvusio ūkinio pastato aukšte, kur įrengti poilsio kambariai. „Nėra nieko smagiau, kai toje pačioje vietoje gyveni, valgai, geri kavą ir ten yra tavo dirbtuvė“, – džiaugėsi centro direktorė.

 Projektas: „Kultūros uostas: Kūryba.“

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.