Į pamario krašto Kulynų mišką, zoobotaninį draustinį, kuriam tikrai negresia kirtimas arčiau kaip 100 metrų iki čia perinčių kelių erelių lizdaviečių, pirmadienį iš Žemaitijos ornitologai atvežė be gūžtos Plungės rajono giriose likusį vieną mažojo erelio rėksnio jauniklį. Pamaryje jie surado šiam dar nesubrendusiam, gal mėnesio amžiaus pūkuotam paukščiukui lizdą eglėje, kurį nuo pavasario yra užtūpusi čia perinti mažųjų erelių rėksnių pora.
Ornitologai viliasi, kad čia įkurdinto svetimo jauniklio subrendusi erelių pora neatstums ir užaugins. Iki brandos, kad užaugintų sparnus ir vasaros gale išskristų žiemoti į šiltesnius kraštus drauge su įtėviais. Jie savo jauniklį yra išperėję anksčiau, jis ūgiu, svoriu ir jėga ženkliai lenkia pūkuotąjį mažylį nuo Plungės. Abu juos ornitologai sužiedavo.
Vilnietis viešosios įstaigos „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ vadovas Saulius Skuja ir šios įstaigos biologai Rimgaudas Treinys, Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius, pirmadienį išsileidę į kelionę per visą Lietuvą iki pamario dėl šio ir kitų mažųjų erelių rėksnių apsaugos reikalų, vakarop buvo patenkinti savo žygio rezultatais.
Kelių šimtų kilometrų kelias buvo įveiktas ne veltui. Ereliuką, likusį be lizdo ir tėvų, pavyko sėkmingai atvežti iki naujos buveinės ir įkurdinti kitos poros lizde. Iš jo vargu ar bus išspirtas ar vyresniojo jauniklio užkapotas. „Esu Kaišiadorių rajone taip daręs – beglobį mažylį svetimi ereliai išmaitino“, – pasakojo D.Dementavičius.
Šios rūšies jaunikliai lizde mirtinai konkurentą kapoja būdami maži, vėliau kanibalizmo instinktas nuslopsta. „Taip, manau, bus ir šįkart“, – sako D.Dementavičius.
VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ penkerius metus vykdė ES finansuojamą mažojo erelio rėksnio apsaugos projektą. Dabar yra jo užbaigimo etapas, bet specialistai įsipareigojo dar kelerius metus sekti jų gyvenimo sąlygas, žieduoti jauniklius ir tvarkyti lizdus vardan tos pačios idėjos. Kad reti ir saugotini paukščiai neišnyktų. Iš viso jau sutvarkyta apie 80 lizdų.
Ši reta, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta plėšriųjų paukščių rūšis yra saugotina kaip itin sparčiai pasaulyje nykstanti. Europos žemyne gyvena apie 19 tūkst. porų, Lietuvoje – tik 2 tūkst. Šios paukščių rūšies gyvybingumo užtikrinimui stabilią populiaciją išlaikyti būtina. Tad net ir vienas atsitiktinai lizdavietės netekęs jauniklis yra vertas rimtų pastangų šalinant grėsmes jo išlikimui.
Dažniausiai lizdavietės sunaikinamos kirtimų metu. Todėl stengiamasi suregistruoti perimvietes ir kontroliuoti, kaip atliekami miško ruošos darbai. Kirtimai ten, kur gyvena ereliai rėksniai, draudžiami jų veisimosi metu – nuo balandžio 1 iki rugsėjo 1 dienos.
Bet neseniai viename Žemaitijos miškų kirtimų metu be lizdavietės ir liko viena šių saugotinų paukščių pora. Pikta valia medkirčių įtarti negalima – jie net nesuprato įsibrovę į mažojo erelio buveinę.
Virstan medžiui, iškrito lizdas ir jame buvęs mažasis ereliukas. Jis liko gyvas ir net nesužeistas. Miškininkai atvežė jį gamtos mylėtojai Plungėje Gitai Matevičiūtei, o ši praėjusią savaitę susirado mažųjų erelių apsaugos projekto vieną iš vykdytojų kaunietį S.Rumbutį. Po neilgų konsultacijų specialistai nutarė mažylį įkelti į kitos poros lizdą pamario miške.
Jis yra Leitės ir Nemuno santakoje, čia gera mitybinė bazė, ereliai įtėviai neturės vargo surasti maisto abiem vaikams. Bet su pakištu mažyliu jie šiandien ras lizde ir mėsos atsargų – jas R.Treinys įkėlė į lizdą drauge su pamestinuku. „Ereliuko gelbėjimo operacija, atrodo, pavyko“, – sakė vyrai.
Po trijų dienų patikrinę svetimą lizdą ir pakištojo ereliuko likimą jame, ornitologai turėjo kuo pasidžiaugti. Mažylis auga kaip ant mielių. Tėvai pakaitom neša į lizdą pelėnus – trečiadienį jų medžioklę nušienautose pamiškių pievose tris valandas per teleskopą stebėjo S.Rumbutis ir D.Dementavičius jie savo akimis matė, kaip ereliai rėksniai neria žemyn ir su pačiuptu spurdančiu grobiu plasnoja į savo lizdą. Jame maitina abu – ir mažylį svetimą, ir vyresnįjį savo jauniklius. Abu auga kaip ant mielių.