Daug liekamųjų reiškinių
Erkinis encefalitas – infekcinė liga, kuri pažeidžia galvos smegenis ir jų dangalus bei periferinius nervus. Pagrindinės ligos pernešėjos yra erkės, tačiau užsikrėsti galima ir vartojant nepasterizuotą ožkų, avių ar karvių pieną ar jo produktus.
Pirmuosius simptomus žmogus pajaučia 1–2 sav. po erkės įsisiurbimo. Gali pasireikšti karščiavimas, raumenų bei galvos skausmas, nuovargis ar bendras silpnumas. 20–30 proc. užsikrėtusiųjų gali susidurti su antrąja ligos banga, kuriai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai: pykinimas, vėmimas, karščiavimas (38–39°C), galvos skausmas ar svaigimas, sąmonės sutrikimas.
Liga sukelia ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus, galinčius nulemti paralyžių, pusiausvyros, mąstymo, klausos ar dėmesio sutrikimus, psichologines problemas.
Lietuvoje erkinio encefalito atvejai registruojami nuo balandžio iki gruodžio, o didžiausias sergamumas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo.
Skiepijami ir vaikai
Specifinio gydymo nėra, veiksmingiausia profilaktikos priemonė – vakcina.
Erkiniu encefalitu dažniau ir sudėtingiau serga vyresni žmonės, o persirgusiems vaikams liekamieji reiškiniai būna retai. Visgi skiepijami ir mažamečiai. Yra ir vakcina, pritaikyta vaikams, kuria galima skiepyti nuo 1 metų.
Vakcinos geba sukelti stiprų imuninį atsaką. Net 97 proc. paskiepytų suaugusiųjų po antros dozės įgyja reikiamą antikūnų titrą. Reikalingas imunitetas susiformuoja per 2 savaites nuo to laiko, kai buvo suleista antroji dozė ir išlieka 3 metus. Skiepytis galima bet kuriuo metų laiku, bet itin naudinga anksti pavasarį, kol erkių aktyvumas dar neprasidėjęs, o tikimybė užsikrėsti – mažiausia.
Yra dvi vakcinavimo schemos. Pirmoji – kai dvi dozės atliekamos praėjus 1 mėnesio pertraukai. Pagreitinta – kai skiepijama su 14 dienų pertrauka. Siekiant išlaikyti ilgalaikį imunitetą būtina revakcinacija. Jeigu po pirmos dozės skiepijimas nutrūko, vakcinacija turi būti pradėta iš naujo.
Pagal BNS inf.