Warning: Undefined array key "is_rate_editable" in /home/silutesnau/domains/silutesnaujienos.lt/public_html/lt/wp-content/plugins/wpdiscuz/class.WpdiscuzCore.php on line 1303
ES parama Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui - Šilutės naujienos

ES parama Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui

 

Ataskaitos vidinis2014–2020 m. Lietuvai iš viso skirta 8 353 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Iš jų 1 613 mln. eurų – kaimui ir žemės ūkio plėtrai. ES fondų investicijos yra svarbus Lietuvos ūkio ekonomikos variklis.

Parama ir lūkesčiai

2015 m. vasario 13 d. Europos Komisija patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (Programa) biudžetą – 1 978 mln. eurų. Iš jų 1 613 mln. eurų yra lėšos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir 364,683 mln. eurų – Lietuvos indėlis.

6 proc. EŽŪFKP įnašo tenka LEADER programai, 30,22 proc. – aplinkai ir su klimatu susijusioms investicijoms, 59,78 proc. – programos prioritetams ir 4 proc. – techninei pagalbai.

Programos prioritetai: žinių perdavimo ir inovacijų žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse skatinimas; žemės ūkio konkurencingumas ir tvarus miškų valdymas; maisto tiekimo grandinių organizavimo skatinimas; biologinė įvairovė, vandens ir dirvožemio gerinimas; efektyvus išteklių naudojimas; ekonominės plėtros ir socialinės įtraukties skatinimas.

Vadovaujantis ekonometrinio modeliavimo rezultatais, Finansų ministerijos atliktame ES paramos vertinime prognozuojama:

ES fondų investicijos 2015–2020 m. laikotarpiu lems vidutiniškai 0,9 proc. didesnį metinį nominalaus BVP augimą.
Vienas pagal 2014–2020 m. programą investuotas euras iki 2030 m. duos 2,4 eurų grąžą.
Iki 2023 m. pagrindiniam kapitalui formuoti dėl ES fondų investicijų papildomai bus skirta daugiau nei 10,5 mlrd. eurų.

Iki 2023 m. bus sukurta ar išsaugota apie 27 tūkst. darbo vietų.

Programos lėšų panaudojimas

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, iki šių metų lapkričio 26 d. paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą gauti pateikta 1 620 271 paraiška. Parama skirta 446 500 pareiškėjų. Jų projektams įgyvendinti skirta daugiau kaip 1 233 mln. eurų. Tai sudaro 62 proc. Programos lėšų.

Didžiausia paramos dalis – beveik 31 proc. Programos lėšų numatyta investicijoms į materialųjį turtą – ūkių aprūpinimą nauja technika ir įranga, gamybinių pastatų statybą ir modernizavimą, investicijoms į žemės ūkio produkcijos perdirbimą, rinkodarą, žemės ūkio ir miškininkystės infrastruktūros plėtrą. 68 proc. tam skirtos sumos patvirtinta. 3 831pareiškėjas investuoja ar jau investavo daugiau kaip 414,5 mln. eurų.

Ypač populiari parama, skirta investicijoms į žemės ūkio valdas. Į ją pretenduoja 5 028 ūkio subjektai. 3 536 pareiškėjams jau skirta 299,5 mln. eurų parama. Tai sudaro 70 proc. šioms investicijoms skirtos paramos.
Daugiau kaip 12 proc. Programos lėšų skirta ūkio ir verslo plėtrai – 238,7 mln. eurų. Aktyviausi siekiant paramos iš šios sumos buvo jaunieji ūkininkai. Gauti paramą ūkiams įsikurti pateikė 2 409 jaunieji ūkininkai. 70 proc. pareiškėjų parama jau patvirtinta.

Programos įtakos vertinimas

Programos lėšų panaudojimo efektyvumui nustatyti ir veiksmų programoms rengti bei įgyvendinimui tobulinti atliekamas programų vertinimas. Tai atliekama vadovaujantis EK reglamentais ir metodiniais nurodymais pagal tęstinio vertinimo planus bei kitomis procedūromis. Programos pažanga vertinama vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymais sudarytais detaliaisiais vertinimo planais. Vadovaujantis 2017–2018 m. vertinimo planu, jau atliktas 2007–2013 m. Programos įgyvendinimo 2014 ir 2015 m. ir 2014–2020 m. Programos įgyvendinimo 2014–2016 m. pažangos bei kaimo paukščių populiacijos vertinimas. Šiuo metu vertinamas 2014–2020 m. Programos įgyvendinimas 2014–2018 metais.

Kaimo paukščių populiacijos kaita

Sparčiai plėtojamas žemės ūkis, naudojamos agrotechnikos priemonės veikia biologinę įvairovę. Ją gerai atspindi indikatorių rūšių paukščių gausa. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos ornitologų draugija atlieka mokslinius tiriamuosius darbus Lietuvos kaimo paukščių populiacijų indikatoriui identifikuoti. Stebima 14 agrariniam arba kaimo kraštovaizdžiui įprastų paukščių. Nustatyta, kad iš stebimų paukščių lėtai mažėja dirvinio vieversio, pievinio kalviuko, dagilio ir šelmeninės kregždės populiacijos. Gausėja baltųjų gandrų, griežlių ir pempių. Stabiliai laikosi geltonosios kielės, kiauliukės, rudosios devynbalsės, varnėno, karklažvirblio, geltonosios startos populiacijos.

2014 m. moksliniais duomenimis, daugumos agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos pokyčiai Europoje yra drastiški. Apytikriai nuo 1980 m. 16 rūšių paukščių populiacijos iš 24 tipingiausių rūšių sumažėjo ne mažiau kaip trečdaliu. Kai kurios rūšys atsidūrė ant išnykimo ribos: kuoduotųjų vieversių populiacija sumažėjo 95 proc., kurapkų – 93 proc., sodinių startų – 88 proc.

Vertinimų rezultatas – tobulinama programa

Atsižvelgdama į vertinimo rezultatus ir ūkininkų pastabas, Žemės ūkio ministerija 2018 m. Europos Komisijai siūlė:
Pareiškėją atleisti nuo prievolės apdrausti visą turtą, šį įsipareigojimą perkeliant į konkrečių priemonių įgyvendinimo taisyklių lygmenį.

Taikyti supaprastintąjį išlaidų apmokėjimą statybų atveju, nustatant standartinį fiksuotą vieneto įkainį 1 kubinio ar kvadratinio metro statybai.

Paramos lėšas išmokėti vadovaujantis nacionaliniu sąskaitų apmokėjimo būdu, taip palengvinant paramos gavimo sąlygas.

Panaikinti Programos nuostatą, kad parama neteikiama žemės ūkio kooperatyvui, jei kooperatyvas neturi pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso.

Dalies draudimo įmokų kompensaciją mokėti apdraudusiems gyvūnus ne tik nuo pavojingų užkrečiamų ligų, dėl kurių paprastai turi būti išnaikinami visi į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ūkyje esantys gyvūnai, bet ir nuo kitų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše arba 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 652/2014 prieduose nurodytų gyvūnų ligų.

Pagal priemonę „Bendradarbiavimas“ finansuojamiems projektams atverta galimybė mokėti avansus ir iš anksto apmokėti sąskaitas.

Taip pat siūloma tobulinti priemonių „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Su NATURA 2000 ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus.

KPF