Didžiausia blogybė – žmonės linkę sulaužyti pasninką, LRT RADIJUI sako etnologė Gražina Kadžytė. Tačiau ji priduria, kad šiais laikais pasninko žmonės vėl ima laikytis, nes mano, jog tai – madinga dieta. Pasak pašnekovės, jeigu toliau laikytumėmės senųjų lietuviškų Advento, kuris prasideda sekmadienį, tradicijų, galbūt sulauktume taikių metų.
Anot etnologės, lietuviams, kaip ir visiems europiečiams, adventas reiškia ateities laukimą. „Turime vilties, kad ateitis bus gražesnė, gal bus didesnė santarvė. Norėčiau pasakyti – nuo sekmadienio ryto, visi turėtume stengtis iki pat šv. Kalėdų nesusierzinti, nesupykti, sulaikyti blogesnį žodį, sprūstantį iš lūpų. Yra labai gražus būtent mūsų tikėjimas, – jeigu žmonės per visą adventą nesibartų, nesipyktų, vienas kitam taikytų geresnį žodį, kitais metais Žemėje įsivyrautų taika“, – sako G. Kadžytė.
Jos teigimu, gerumo jau nuo senų laikų siekė Mažosios Lietuvos atstovai. Etnologė pasakoja, kad seniau visose šeimose Mažojoje Lietuvoje nuo pat pirmosios advento dienos ant stalo buvo dedami gražiai nupinti ir papuošti advento vainikai su keturiomis žvakėmis.
„Tikrasis advento vainikas dedamas stalo. Tai nėra dekoracija. Nuo pat pirmosios Advento dienos klaipėdiškiai (tai buvo prieš 100 metų) susėsdavo prie Advento vainiko, pabaigę visus dienos darbus ir rūpesčius, užsidegdavo žvakę […] ir pasakodavo vieni kitiems apie dienos džiaugsmus ir rūpesčius. Taip šeimos nariai gerai pažindavo vieni kitus“, – tvirtina G. Kadžytė.
Ji pastebi, kad šiais laikais žmonės net neturi laiko, kada susėsti kartu išgerti arbatos. Ji siūlo nuo sekmadienio vakaro tam iki šv. Kalėdų kas vakarą skirti bent pusvalandį.