Visame pasaulyje kalbama net 7 000 kalbų. Europoje kalbama maždaug 400 kalbų; į šį skaičių įeina imigrantų bendruomenių, regioninės ir gestų kalbos.
Europos Sąjungoje, turinčioje 500 mln. gyventojų, 23 kalbos yra laikomos oficialiosiomis, tačiau joje kalbama dar 60 regioninių ir etninių mažumų kalbų, pavyzdžiui, samių kalba Laplandijoje arba bretonų kalba vakarų Prancūzijoje.
Daugiakalbė Europa
Europos Sąjungą galima laikyti daugiakalbe dėl dviejų priežasčių: jos teritorijoje kalbama įvairiomis kalbomis, ir nemažai jos gyventojų moka ne tik gimtąją, bet ir kitas kalbas.
Specialiai kalboms skirto paskutinio „Eurobarometro“ duomenimis, Europoje labiausiai paplitusi gimtoji kalba yra vokiečių kalba; ja šneka 18 proc. ES gyventojų. Anglų, kaip ir italų kalba, yra 13 proc. gyventojų gimtoji kalba, o prancūzų kalba yra gimtoji 12 proc. europiečių. Vis dėlto anglų kalbą kaip užsienio kalbą vartoja maždaug 38 proc. ES piliečių – daug daugiau nei vokiečių kalbą. Vokiečių ir prancūzų kalbas vartoja po 14 proc. žmonių, o ispanų ir rusų – po 6 proc.
Tas pats tyrimas parodė, kad, be gimtosios, dar bent vieną kalbą moka 56 proc. ES gyventojų, dar bent dvi – 28 proc. žmonių, o dar bent tris – 11 proc. Vis dėlto 44 proc. gyventojų prisipažino nemokantys nė vienos užsienio kalbos.
Geriausiai kalbas moka palyginti mažų šalių arba tų, kurių kalbą svetur mažai kas moka, gyventojai.
Daugiau kaip 90 proc. aštuonių ES šalių – Lietuvos, Latvijos, Liuksemburgo, Maltos, Olandijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Švedijos – gyventojų teigia, kad moka bent vieną užsienio kalbą. Lietuvoje bent dvi užsienio kalbas moka pusė gyventojų, bent tris – 16 proc., o nė vienos – tik 8 proc. Taip yra todėl, kad dauguma Lietuvos gyventojų (80 proc.) teigia mokantys rusų kalbą, tuo tarpu anglų kalbą moka 32 proc.
Viena užsienio kalba – gerai, dvi – dar geriau
Europos Sąjunga skatina mus laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba, tačiau drauge siekia, kad europiečiai, be gimtosios kalbos, išmoktų dar dvi kalbas.
Daugelis ES mokinių užsienio kalbos pradeda mokytis pradinėse klasėse. Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokyti antroje klasėje. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais net 98,9 proc. antrokų–ketvirtokų kaip užsienio kalbą mokėsi anglų, likusi dalis – vokiečių ir prancūzų kalbas.
Antroji užsienio kalba pradedama dėstyti penktoje klasėje. Čia tvirtas pozicijas užima rusų kalba – jos mokosi net 81 proc. moksleivių.
Užsieniečiai mokosi ir lietuvių kalbos
Nors lietuvių kalba kaip užsienio kalba neatrodo populiari, mokomasi ir jos.
Štai Liuksemburge gyvenantis prancūzas Olivjė aiškina, kodėl pasirinko lietuvių kalbą: „Be gimtosios prancūzų, moku anglų, ispanų ir portugalų kalbas. Vieną dieną pagalvojau, kad moku tik Vakarų Europos kalbų, bet visai nieko neišmanau apie kitos Europos pusės kalbas, tad nusprendžiau mokytis kurios nors iš naujųjų ES šalių kalbos ir atsitiktinai atradau lietuvių kalbą.“
Dabar Olivjė ne tik stengiasi su lietuviais kalbėti lietuviškai, bet ir domisi lietuvių tautosaka, šiais metais specialiai keliavo į Vilnių, į Kaziuko mugę.
Lituanistikos kursus rengiančios Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros darbuotojas Andrius Apinis pasakojo, kad kursai pritraukia įvairių interesų žmones. „Vieniems lietuvių kalba reikalinga darbui, kiti yra lingvistai, todėl nori susipažinti su unikalia lietuvių kalba.
Į Lietuvą atvyksta ir būsimų studentų: pirmiausia jie metus mokosi lietuvių kalbos, o po to studijuoja kokią nors specialybę. Dažnai pasitaiko tokių, kurie kalbos mokosi dėl savo antrųjų pusių. Ir, žinoma, labai daug studentų – lietuviškų šaknų turintys išeiviai arba jau jų vaikai ar net anūkai“.
Kaip tobulinti mokamų kalbų žinias ar mokytis naujų?
88 proc. Lietuvos gyventojų ir 83 proc. visų europiečių sutinka, kad mokėti užsienio kalbas yra naudinga. Mokantis kalbos, reikia skirti laiko ir pastangų, bet mokytis gali bet kas, ir niekada nebūna per vėlu. Daug žmonių nedrįsta mokytis kalbų, nes mano, kad visiems žodžiams ir gramatikai išmokti prireiks viso gyvenimo.
Tačiau patirtis rodo, kad tinkamai mokantis ir su tinkama motyvacija daugelis gali išmokti bent jau užsienio kalbos pagrindus. Juk niekas jūsų neverčia tapti užsienio kalbos rašytoju ar oratoriumi.
Nepriklausomai nuo to, ar jūs – pradedantieji, ar pažengę mokiniai, kalbos žinias galite pagilinti ne tik lankydami kursus.
Pavyzdžiui, internetas tapo plačiu kalbų mokymosi ištekliu, kur galima rasti daug nemokamos medžiagos ir mokymosi priemonių: internetinių kursų, žodynų, žaidimų, įvairių užduočių ir t. t. Be to, internete galima rasti laikraščių ir žurnalų įvairiomis kalbomis.
Taip pat internetu, palydoviniais ir kabeliniais tinklais lengvai pasiekiami radijo ir televizijos kanalai. Mokydamiesi kalbos, mėgaukitės kultūra: skaitykite knygas (būna ir besimokantiems adaptuotų knygų), klausykitės muzikos, žiūrėkite filmus (žiūrint DVD diskuose išleistus filmus, dažnai galima pasirinkti subtitrus keliomis kalbomis).